Tuo tarpu naujų mobiliojo ryšio technologijų šalininkai tikina, kad 5G pakeis viską, o smarkiai padidėjusi duomenų siuntimo sparta tebus maža ir toli gražu ne svarbiausia naujos ryšio kartos savybė – 5G tinklai užtikrins ir gerokai didesnį tinklų pralaidumą, ir tinklų patikimumą ir, svarbiausiai, gerokai sumažins ryšio delsą. Paprastam žmogui bus svarbu tai, kad jis per kelias sekundes atsisiųs gigabaitus duomenų, o verslui – kad galės nuotoliniu būdu valdyti robotų spiečius. Ir visiems bus svarbu tai, kad ši technologija yra iš esmės būtina norint, kad gatvėmis pradėtų važinėti savavaldžiai automobiliai.
Socialiniuose tinkluose grupių, kurios skleidžia faktais menkai pagrįstą informaciją apie 5G žalą – gausu. Vien lietuviškoje feisbuko erdvėje tokių yra bent keletas: „5G – Mirtinas ginklas“, „Stop5G Lietuva“, „Stop 5G Lithuania“. Juose mėginama parodyti, kad naujosios ryšio technologijos žudo medžius, paukščius ir žmones, dažniausiai remiantis sensacingais, bet nebūtinai teisingais „Youtube“ kūriniais ar iš konteksto ištraukiant patikimos informacijos fragmentus ir pateikiant juos kaip „žalos įrodymą“.
5G technologijoms numatytieji dažniai skiriasi ganėtinai nestipriai – žmogaus fiziologijai tie skirtumai apskritai yra nepastebimi, juos atpažinti kaip kitokius sugebės tik itin jautri ryšių elektronika.
Jau kelis dešimtmečius, nuo mobiliojo ryšio technologijų aušros, komunikacijų užtikrinimui yra naudojama mikrobangų spektro ruožui priskiriama elektromagnetinė spinduliuotė – nuo maždaug 400 MHz dažnio. Santykinai nedaug kas keisis ir 4G technologijų virsmo į 5G etape: plačiam teritorijų padengimui bus naudojama ganėtinai mažo dažnio, maždaug 700 MHz, spinduliuotė. Didesnės ryšio spartos, tinklo pralaidumo ir patikimumo teritorijoms bus skirtas 3,5 GHz dažnių ruožas. Ir ypatingiems, itin didelės spartos ir patikimumo poreikius užtikrins 24-27 GHz dažnių ruožas, iš esmės skirtas kryptiniam ryšiui tiesioginio matomumo ribose, nedideliais nuotoliais.
Taip, dėl veikimo mažesniais atstumais tokių antenų reikės daugiau. Tačiau jos turės savo gudrybių. Pirma – bus kryptinės. Antra – dėl to, kad bus kryptinės, spinduliuotę galės skleisti ir priiminėti kur kas mažesne galia.
Palyginimui – mobiliojo ryšio operatoriai jau šiandien sėkmingai išnaudoja dažnius, esančius 800, 900, 1800, 2100, 2600MHz dažnių ruožuose. Tad 5G technologijoms numatytieji dažniai skiriasi ganėtinai nestipriai – žmogaus fiziologijai tie skirtumai apskritai yra nepastebimi, juos atpažinti kaip kitokius sugebės tik itin jautri ryšių elektronika.
Tai dėl ko 5G tapo nauja chemtrailų ir skiepų atmaina? Ar tai yra pagrįsta susirūpinusių gyventojų baimė, ar neracionalaus, nežinojimu grįsto mąstymo rezultatas, ar sąmoningas priešinimasis naujovėms dėl kokių nors interesų?
Vienareikšmiškai atsakyti į šiuos klausimus nėra labai paprasta. Bet galima pabandyti.
Susipažinkime su nepaneigiamu faktu: spinduliuotė sukelia vėžį. Tokiam lakoniškam sakiniui neprieštarautų nei onkologai, nei radiologai, nei fizikai. Tačiau visi jie užduotų patikslinantį klausimą: kokia spinduliuotė, kokio dažnio?
Visos spinduliuotės bangos (arba elektromagnetinės bangos) yra skirstomos pagal dažnį. Nuo mažiausio iki didžiausio dažnio jų sąrašas būtų toks: radijo, mikro, infraraudonosios, regimosios, ultravioletinės, rentgeno ir gama bangos. Visų šių spinduliuotės grupių savybės smarkiai skiriasi, tačiau bendras jų bruožas yra toks: kuo dažnis didesnis, tuo bangos energingesnės ir tuo daugiau jos turi gebėjimo pridaryti žalos organizmui.
Bangų rūšys
Gama bangos, Žemėje dažniausiai sutinkamos skylant radioaktyviems elementams, yra pavojingiausios – net santykinai nedidelis jų kiekis gali suardyti mūsų organizmo molekules ir sukelti labai sudėtingas sveikatos problemas – spindulinę ligą, kuri gali būti mirtina po kelių dienų, savaičių ar mėnesių, ar net ūmią mirtį. Taip pat – įvairius onkologinius susirgimus. Dėl pavojingumo gyviems organizmams praktinis jų pritaikymas yra ganėtinai retais ir labai ribotas: mokslo laboratorijose, instrumentų sterilizavimui, medžiagų tyrimams ir onkologinėje radioterapijoje (taip, paradoksalu, tačiau bangos, galinčios sukelti onkologinius susirgimus, taip pat taikomos vėžio gydyme). Šių bangų dažnis yra didesnis nei 3x10¹⁹. Tai yra 30 000 000 000 000 000 000 hercų (susvyravimų per sekundę).
Kuo dažnis didesnis, tuo bangos energingesnės ir tuo daugiau jos turi gebėjimo pridaryti žalos organizmui.
Rentgeno bangos tikriausiai yra geriau pažįstamos – su jomis gali susidurti kiekvienas, kuriam tenka gydymo įstaigoje „peršviesti“ visą kūną ar kokią nors kūno dalį – norint diagnozuoti lūžius, plaučių ligas, smegenų traumas, dantų gedimus ar daugybę kitų dalykų. Ir ne be reikalo tokios procedūros metu gydytojai bėga slėptis į kitą patalpą, kuri nuo rentgeno aparato atskirta stora siena, o paties paciento kitos kūno dalys yra uždengiamos švininėmis prijuostėmis ar kitomis apsaugos priemonėmis.
Mažomis, medicinai naudojamomis dozėmis tokia spinduliuotė yra saugi, tačiau kasdieninis susidūrimas su šiais spinduliais labai smarkiai apkartintų ir sutrumpintų rentgenologų gyvenimą – jie taptų kolegų onkologų pacientais. Todėl medikai slepiasi, o pacientai yra apšvitinami be didelės baimės sukelti vėžinius susirgimus (bet apsilankymų pas rentgenologus kiekis yra skaičiuojamas ir, jeigu įmanoma, ribojamas). Šių bangų dažnis yra nuo 3x10¹⁶-3x10¹⁹, arba maždaug 1000 kartų mažesnis nei gama spindulių.
Apie ultravioletines bangas girdime dar dažniau. Ypač – prieš vasarą, maudynių ir šildymosi po saulute sezoną. Visuomenės sveikatos specialistai įspėja kuo mažiau būti po tiesioginiais Saulės spinduliais, naudoti apsauginius kremus nuo Saulės ir nurodo, kad nėra saugios ribos, parodančios, kiek laiko kepti Palangos paplūdimyje saugu, o kiek – jau nebe. Tai – dėl to, kad ultravioletiniai spinduliai vis dar yra pakankamai energingi sukelti mūsų kūno molekulių pakitimus, dėl ko gresia kontaktas su onkologais (ypač – dėl labai grėsmingos vėžio formos melanomos).
Didelio dažnio ultravioletines bangas skleidžia patalpų sterilizavimui naudojamos kvarcinės lempos, mažesnio dažnio bangos naudojamos soliariumuose (atkartojamas Saulės poveikis odai), kriminologijoje (tokioje šviesoje kai kurios organinės medžiagos pradeda švytėti), kupiūrų tikrinimui, netgi diskotekose. Ultravioletinės bangos atrado savo panaudojimą ir medicinoje – tikslaus dažnio ir intensyvumo spinduliais gydomos kai kurios odos ligos, be to, šie spinduliai skatina vitamino D sintezę organizme (o medikų teigimu 9 iš 10 lietuvių šio vitamino trūksta). Tokių bangų dažnis yra maždaug nuo 8x10¹⁴-3x10¹⁶.
Mėlyna išmaniųjų telefonų šviesa prieš miegą gali smarkiai sutrikdyti miego ciklą – dėl to kitą dieną galime jaustis labai išvargę.
Būtent ultravioletinių bangų spektre įvyksta skirtis tarp „jonizuojančios“ ir „nejonizuojančios“ spinduliuotės. Kitaip tariant, tarp spinduliuotės, kuri dar turi pakankamai energijos, kad išmuštų elektronus iš atomų, į kuriuos pataikoma tiesiogiai ir spinduliuotės, kuri to padaryti jau nebegali. Ir jonizuojanti spinduliuotė gali pasižymėti tuo bloguoju, vėžį sukelti galinčiu poveikiu.
Dar mažesnio dažnio yra regimojo spektro bangos. Būtent jos mums suteikia regos gebėjimą – visi „spalvoti“ paviršiai atspindi tas regimojo spektro spinduliuotės dalis, kurias matome, o likusias – sugeria arba išsklaido. Medicininio pritaikymo joms nėra, tačiau ir įspėjimų dėl sveikatos medikai skelbia labai nedaug: nors tai jau yra saugi, jonizuojančios galios nebeturinti spinduliuotė, tačiau mėlyna išmaniųjų telefonų šviesa prieš miegą gali smarkiai sutrikdyti miego ciklą – dėl to kitą dieną galime jaustis labai išvargę. Dažnis – nuo maždaug 4,3x10¹⁴ (raudona šviesa) iki 7,5x10¹⁴ (violetinė šviesa).
Keliaujant žemyn dažnių lentelėje sutinkame infraraudonąją šviesą – ji žmogaus be specialių priemonių akiai jau yra nematoma, tačiau ją skleidžia visi šilti kūnai, todėl tokia spinduliuotė yra naudojama naktinio matymo prietaisuose, šilumos nutekėjimo matavimo įrangoje, šildymui ir moksliniams tyrimams. Didelis tokios šviesos intensyvumas nebūtų labai malonus (ji gali gerokai užkaitinti kūną), bet apie sveikatai pavojingą poveikį kalbėti labai sudėtinga. Dažnis – nuo 3x10¹¹ iki 4,3x10¹⁴.
Dar žemiau – mikrobangos. Dažnis ir energija dar mažesni, tad ir žalos žmogaus organizmo molekulinėms struktūroms potencialas gerokai menkesnis. Ir šis bangų dažnio ruožas jau labai plačiai naudojamas radijo telekomunikacijose – kryptinėse antenose, palydoviniuose ryšiuose, nuotoliniuose valdymo pulteliuose ir panašiai.
Taip pat – medicinoje (taikant kaitinančius fizioterapinius diatermijos metodus, kraujagyslių prideginimui chirurginių procedūrų metu), spindulinėje vėžio terapijoje (grubiai tariant – sudeginant piktybinį darinį).
Ir būtina paminėti mikrobangų krosneles, kurios geba per kelias minutes užvirinti vandenį. Ur tai įmanoma dėl to, kad maiste esančios vandens molekulės, kurios yra polinės (vienas kraštas labiau teigiamas, o kitas – labiau neigiamas) stengiasi orientuotis pagal elektromagnetinį lauką, kuris švitinant mikrobangomis sparčiai kinta, todėl vandens molekulės pradeda suktis ir savo judėjimo energiją perdavinėja kitoms molekulėms – o kūną, kurio molekulės aktyviai juda, suvokiame kaip karštą. Beje, mikrobangos į maistą prasiskverbia ne giliau nei per 2,5-4 cm, jei šildomo maisto apimtys didesnės – giliau esančiai maisto daliai perduodama tik „kontaktinė“ šiluma, iš kitų, karštųjų molekulių judėjimo. Mikrobangų dažnis svyruoja nuo maždaug 3x10⁸ (300 MHz) iki 3x10¹¹ (300 GHz).
Ir paskutinė, žemiausio dažnio, mažiausios energijos bangų kategorija – radijo bangos, kurių dažnis yra mažesnis nei 3x10⁸ (300 MHz) – jos beveik išimtinai yra naudojamos komunikacijoje (ryšiui su povandeniniais laivais palaikyti, navigacijai, radijo ir televizijos signalų perdavimui, telefonijai ir kitoms reikmėms).
Kasdienis fonas
Visos šiuolaikinės mobiliosios telekomunikacijos – ar tai būtų 2G, ar 3G, ar4G, ar 5G – išnaudoja elektromagnetinių bangų spektrus nuo maždaug 700 MHz iki kol kas daugiau tik teorinių 27 GHz. Kitaip tariant, patenka į mikrobangų spektrą. Ir tai toli gražu nėra bangos, kurios pradės sklisti tik dėl to, kad vystoma nauja ryšio technologija. Netgi ne dėl to, kad naudojamės mobiliosiomis technologijomis apskritai – kai kurios radijo ir mikrobangos, sklindančios iš tolimų kosminių šaltinių ir sugebančios prasiskverbti pro atmosferą, mus švitina tiek laiko, kiek egzistuoja gyvybė.
Anot Vilniaus universiteto fizikos profesoriaus Algimanto Kežionio, regimosios šviesos bangos, kurių dažnis (ir energija) yra ne mažiau nei tūkstantį kartų didesnis nei mikrobangų, mus kiekvieną dieną apšviečia daug smarkiau, nei visos mobiliojo ryšio stotys ir įrenginiai kartu sudėjus. Ir nieko – nesibaiminame. Tiesiog iki jonizuojančio poveikio ir regimajai šviesai dar gana toli. Arba nebijome dėl to, kad šviesą matome, o radijo bangų ir mikrobangų – ne.
Skaitykite daugiau: Ar 5G iškeps mūsų smegenis?
Baimės šaltiniai
Dažna žmogiškų baimių priežastis – žinojimo trūkumas. Jeigu plačios apimties mokslinių tyrimų, parodančių, kad konkrečiai 5G technologijos žmogaus organizmui žalos nedaro, nėra, vadinasi, tuo ir remiamasi: neįrodyta, kad saugu. Bet 5G technologijų pasaulinis paplitimas šiuo metu apskritai yra toks, kad jokių patikimesnių mokslinių tyrimų atlikti neįmanoma – trūksta teritorijų, kuriose veiktų naujos kartos ryšys, trūksta žmonių, gyvenančių tose teritorijose pakankamai ilgą laiką, kad galėtų pasireikšti bent koks nors išmatuojamas fiziologinis poveikis.
Regimosios šviesos bangos, kurių dažnis (ir energija) yra ne mažiau nei tūkstantį kartų didesnis nei mikrobangų, mus kiekvieną dieną apšviečia daug smarkiau, nei visos mobiliojo ryšio stotys ir įrenginiai kartu sudėjus.
O be šio – nežinojimo – atspirties taško pasirenkami dar du. Pirmas – Tarptautinė Vėžio tyrimų agentūra (IARC) elektromagnetines bangas (radijo bangų dažnį) priskyrė 2(B) kancerogenų klasei. Arba galimai vėžį sukeliančių veiksnių klasei. Ir nors IARC nurodo, kad šiai klasei veiksniai priskiriami tuomet, kai nėra pakankamai įrodymų juos priskirti tikrai kancerogeniškiems, bet dėl kokių nors priežasčių esama įtarimų manyti, jog koks nors neigiamas poveikis gali būti, 5G technologijų (ir apskritai visų mobiliųjų technologijų) priešininkai tokią klasifikaciją naudoja kaip radijo bangų kancerogeniškumo įrodymą.
Beje, pati IARC organizacija savo svetainėje kitoje vietoje nurodo, kad „Žinomi biologiniai nejonizuojančios spinduliuotės poveikiai gali pasireikšti esant gerokai didesniam, nei įprasta kasdieninėse situacijose, intensyvumui. Tai gali būti nervų galūnių dirginimas ir audinių kaitinimas, tačiau technologijos atitinka saugos reikalavimus, kurie skirti apsisaugojimui nuo tokių poveikių sveikatai. Tokie nejonizuojančios spinduliuotės tipai nėra vertinami kaip vėžį sukeliantys veiksniai“.
Antras atspirties taškas – deja, kaip dažnai pasitaiko baimės skleidimo atvejais – abejotinos kokybės nerecenzuota ir specialistų neįvertinta informacija (straipsniai iš tendencingą informaciją platinančių svetainių, „Youtube“ filmukai ir panašiai).
Saugumo ar nesaugumo įrodymai
2019 metų kovą publikuotame Europos parlamento brifinge apie mobiliųjų technologijų poveikį sveikatai nurodoma: įprastai manoma, jog nejonizuojanti spinduliuotė vertinama kaip nežalinga dėl savo energijos kiekio. Tradiciškai tikima, kad egzistuoja tik vienas žinomas biologinis tokios spinduliuotės poveikis – audinių kaitinimas (terminis poveikis). Esant dideliam tokios spinduliuotės intensyvumui vietinis audinių kaitinimas gali pažeisti temperatūrai jautrias biologines struktūras.
Tame pačiame brifinge tvirtinama, kad mokslo bendruomenė šiuo klausimu yra pasidalinusi: esama ir tyrimų, parodančių radijo bei mikrobangų biologinį saugumą, ir pateikiančių priešingas išvadas, o skirtingose barikadų pusėse esantys mokslininkai vieni kitiems negaili kaltinimų dėl mokslinių tyrimų dizaino trūkumų, šališkos nuomonės, šališkų finansavimo šaltinių ir kitų realių ar pritemptų trūkumų.
Jei per kelias dešimtis metų trunkančius tyrimus mokslininkai negalėjo užtikrintai ir vienareikšmiškai pasakyti, kad iki šiol naudotos mobiliosios technologijos yra visiškai saugios arba kad jos yra labai žalingos, tai teigti, kad 5G technologijos yra žalingos dar prieš įjungiant ryšio bokštus yra labai per anksti ir neatsakinga.
Iš esmės tai reiškia, jog šiuo klausimu mokslas dar neapsisprendęs. Neapsisprendimo priežasčių daug: kokybiškų duomenų trūkumas, statistiniai nuokrypiai arba tarpusavyje prieštaraujančios skirtingų tyrimų išvados. Tačiau dėl vieno dalyko mokslininkai sutaria: būtina atlikti daugiau, didelės apimties, aukštos kokybės tyrimų, kurie atsakytų į tokius svarbius klausimus, kaip „koks yra mobiliųjų telefonų poveikis paauglių ir vaikų sveikatai“.
Galima neabejoti, kad 5G technologijų plėtra – nesvarbu, kad vertinant dažnį ji praktiškai niekuo nesiskiria nuo 3G ar 4G technologijų – paskatins mokslininkus atlikti dar daugiau tyrimų.
Tačiau aišku viena: jei per kelias dešimtis metų trunkančius tyrimus mokslininkai negalėjo užtikrintai ir vienareikšmiškai pasakyti, kad iki šiol naudotos mobiliosios technologijos yra visiškai saugios arba kad jos yra labai žalingos, tai teigti, kad 5G technologijos yra žalingos dar prieš įjungiant ryšio bokštus, yra labai per anksti ir neatsakinga.
Kieno ausys kyšo?
Viena iš priežasčių, dėl kurių Lietuvoje gali girdėtis baime užmaskuotas nepasitenkinimas dėl dažnių perskirstymo, gali atkeliauti iš kaimyninių valstybių: jose tie dažniai, kuriuos ES valstybės ketina naudoti pažangiausioms ryšio technologijoms, iki šiol naudojami arba antžeminės televizijos signalo, arba kariuomenės komunikacijų perdavimui.
Galbūt iš pavydo dėl to, kad kaimyninių valstybių ryšio technologijos sparčiai tobulėja, o savose šalyse pirmais smuikais groja kariuomenės interesai ir perskirstyti jos naudojamų dažnių neketinama, o galbūt dėl nenoro, kad kaimyninėse valstybėse civilinėms reikmėms naudojami dažniai keltų triukšmą Rusijos ir Baltarusijos karinėse ryšio sistemose (nors bemaž trečdalis Lietuvos teritorijos ir taip yra „okupuoto radijo dažnio zonoje“), kaimyninės valstybės turi pagrindą skatinti nepasitenkinimą naujomis technologijomis. Kas žino, galbūt visos tos feisbuko grupės tėra vieni iš daugelio Kremliaus trolių?
Straipsnį apie 5G ryšio technologiją inicijavo „Infobalt“.
