Vykstant aibei skirtingų inovacijų per tokį trumpą laiką, lenktynės tarp bendrovių atvers duris beveik beribiam duomenų naudojimo potencialui, rašo engadget.com.
Stikliniai 5 D duomenų diskai
Duomenų talpinimas penkiuose matmenyse, įdėtuose į nanostruktūras su stikliniais diskais, gali paskatinti kitą informacijos talpinimo proveržį. Mokslininkų komanda iš Southamptono universiteto sukūrė nedidelį metalinės monetos dydžio talpiklio prototipą, kuris galės talpinti iki 360 terabaitų duomenų ir atlaikyti itin aukštą temperatūrą – iki 190 laipsnių Celsijaus.
Mokslininkų komanda teigia, kad jų išradimu duomenis bus galima talpinti iki 13,8 mlrd. metų, nes, skirtingai nei CD ar DVD, kurie informaciją talpina paviršiuje, 5 D stiklinis diskas saugo informaciją nuo įbrėžimų vidinėje struktūroje.
Povandeniniai duomenų centrai
Tokia didelė įmonė kaip „Microsoft“ privalo saugiai talpinti aibę informacijos. Praėjusiais metais technologijų milžinė atliko bandymus ir „debesį“ sutalpino po vandeniu. „Project Natick“ metu duomenų serveriai buvo įdėti į didžiulę nuo vandens apsaugotą kapsulę ir paskandinti netoli Vašingtono pakrantės.
Po dviejų mėnesių daugiau nei 20 tūkst. kilogramų sveriantis metalinis konteineris buvo iškeltas į paviršių, kur jo turinys – duomenų centras, kurios skaičiavimo galia buvo tokia, kaip 300 kompiuterių, funkcionavo puikiai.
Šis projektas „Microsoft“ gali paskatinti vieną dieną statyti daugiau duomenų centrų, bet kol kas bendrovė konkrečių planų neturi.
Duomenų dangoraižis Islandijoje
Islandijoje svarstoma statyti didžiulį duomenų dangoraižį, kuris veiktų kaip milžiniška motininė plokštė su tuščiaviduriu centru, leisiančiu į vidų patekti orui, kad duomenų centras būtų vėsus – o tai Islandijoje neturėtų būti problema.
Dėl išvystytos šalies atsinaujinančių išteklių infrastruktūros bokštui energija galėtų būti tiekti 100 vien iš „žalios“ energetikos.
Ši idėja „eVolo“ dangoraižių konkurse užėmė trečiąją vietą, tačiau kol kas nežinia, ar ji kada nors taps realybe.
Kvarco stiklo diskas
„Hitachi“ 2012-aisiais taip pat sukūrė vieną 5D stiklo duomenų talpiklio versiją. Naudodami dvejetainį kodą mokslininkai 40 MB duomenų sudėjo į vieną kvadratinį colį kvarco stiklo (iš jo gaminamos laboratorinės kolbelės)“.
Vos dviejų milimetrų storio kvadratas gali talpinti tokį pat kiekį informacijos, kaip ir CD diskas. Duomenis perskaityti galima optiniu mikroskopu, o kvarco diskas visuomet bus skaidrus, nepriklausomai nuo to, kiek informacijos į jį įrašyta.
Slankus kronšteinas
Pietų Korėjos ir Škotijos mokslininkų komandos sukūrė naują duomenų talpinimo koncepciją, kurios veikimas paremtas slanku kronšteinu mažiems įrenginiams, kaip išmanūs telefonai ar MP3 grotuvai.
Kronšteinas reaguoja į įrenginio elektros sroves ir konvertuoja elektrinę informaciją į dvinarį kodą, yra greitesnis ir energiją taupo kur kas labiau, nei jau egzistuojančios technologijos.
Nors ši technologija dar nepateko į vartotojų elektronikos įrenginius, vis dar yra potencialo proveržiui, kuris nutiestų kelią gerokai efektyvesniam duomenų talpinimui.
Apleistos kasyklos
Vieni mokslininkai sunkiai dirba siekdami rasti geriausius duomenų talpinimo būdus, o kiti ieško vietų, kur galima būtų talpinti serverius. Kai kurie mano, kad atsakymas gali būti ranka pasiekiamas.
Aibė JAV esančių nebenaudojamų kasyklų galėtų būti paverstos duomenų talpinimo centrais. Efektyviame duomenų talpinimo centre turi būti pastovi žema temperatūra ir drėgmės lygis, o giliai kasyklose sąlygos yra būtent tokios.
Mažiausiai viena architektūros įmonė planuoja po žeme įrengti duomenų centrą, tačiau kol kas jos vietos neatskleidžia.
