Įspūdingas dydis
1990 m. paleistas „Hubble“ kosminis teleskopas iki šiol buvo didžiausias istorijoje kosminis teleskopas.
Tačiau 2018 m. šį rekordą perėmė Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST). Palyginimui, „Hubble“ prilygo įprastam mokykliniam autobusui, o JWTS – teniso kortui.
Padengtas auksu
Kai objektai sušyla, jie skleidžia infraraudonąją šviesą. Šie spinduliai užima tą patį spektrą, kurį siekia užfiksuoti teleskopas. Jei veidrodžiai įkaistų, teleskopo gebėjimas užfiksuoti tolimų galaktikų šviesą būtų apsunkintas.
Dėl šios priežasties pagrindiniai JWST veidrodžiai padengti 24 karatų auksu – ši medžiaga geriau atspindi raudoną šviesą nei beveik bet kuris kitas metalas.
JWST veidrodžiai atspindi 98 proc. šviesos, palyginti su įprastu 85 proc. standartinių veidrodžių atspindžiu.
Tiesa, tokia prabanga daug nekainavo. Aukso sluoksniai, kuriais padengti teleskopo veidrodžiai, yra tik 1000 atomų storio, tad visam padengti panaudotas tik golfo kamuoliuko dydžio aukso kiekis.
Suksis aplink Saulę
Naujasis teleskopas suksis orbita aplink Saulę, už 1,5 mln. km nuo Žemės. Planuojama, kad tą atokų tašką aparatas pasieks per mėnesį.
Ši orbita ypatinga tuo, kad teleskopas, judėdamas aplink Saulę, išlieka vienoje linijoje su Žeme. Tai leidžia dideliam sumontuotam saulės skydui apsaugoti teleskopą nuo Saulės ir Žemės (ir Mėnulio) šviesos ir karščio.
Dvi skirtingos pusės
Kaip jau supratote, viena teleskopo pusė visą laiką bus atsukta į Saulę. Dėl tokios padėties teleskopas patirs įspūdingą temperatūrų kontrastą.
Pats teleskopas veiks maždaug -225 laipsnių Celsijaus temperatūroje. O pusė, atsukta į Saulę, įkais iki maždaug 85 laipsnių šilumos.
Temperatūrų skirtumas tarp karštosios ir šaltosios teleskopo pusių yra milžiniškas – karštojoje pusėje beveik galima užvirinti vandenį, o šaltojoje – užšaldyti azotą.
Žvilgsnis į praeitį
Jameso Webbo teleskopas padės astronomams ne tik pažvelgti toliau į kosmosą, bet ir nukelti mus į praeitį. Naujuoju teleskopu astronomai tikisi ištirti pačias pirmąsias visatos žvaigždes ir galaktikas, kad suprastų jos paslaptis.
NASA teigimu, JWST galės pamatyti, kaip atrodė visata praėjus maždaug ketvirčiui milijardo metų (galbūt 100 mln. metų atgal) po Didžiojo sprogimo, kai pradėjo formuotis pirmosios žvaigždės ir galaktikos.
Taip yra todė, kad nors ir atrodo, jog šviesa skilinda labai greitai, kosmose atstumai yra labai dideli, tad praeina daug laiko, kol ji nukeliauja.
Pavyzdžiui, Mėnulis yra nutolęs nuo Žemės per 390 000 km. Šviesa šį atstumą iki Žemės įveikia per maždaug 1,3 sekundės. Tad kai žvelgiame į dangų, matome Mėnulį tokį, koks jis buvo prieš 1,3 sekundės.
Žvelgdamas į kosmoso gelmes, praeities vaizdą matys ir JWST.
O kas po to?
Planuojama , kad JWST misija truks 10 metų. Bet kas nutiks po to? Juk priešingai nei „Hubble“, Jameso Webbo teleskopo negalėsime papildyti naujomis degalų atsargomis.
Kai baigsis degalai, mokslinės operacijos bus baigtos. Tačiau negalime palikti „Webb“ tiesiog dreifuoti ten, kur jis gali nukeliauti, nes tai gali kelti pavojų būsimoms misijoms. Vietoj to, teleskopas bus išsiųstas į „kapinių orbitą“ – orbitą, esančią toli nuo įprastų, įdarbinamų orbitų. Joje teleskopas skries aplink Saulę tol, kol ši egzistuos.