Po 30 metų egzoplanetų atradimų patvirtintų svetimų pasaulių skaičius šiemet pasiekė 5000.
„Iš 5000 žinomų egzoplanetų 4900 yra nutolusios nuo mūsų per kelis tūkstančius šviesmečių“, – teigė NASA egzoplanetų archyvo mokslinė vadovė Jessie Christiansen, – „Ir pagalvokite apie tai, kad esame už 30 tūkst. šviesmečių nuo galaktikos centro. Jei ekstrapoliuosite iš mažo burbulo aplink mus, tai reiškia, kad mūsų galaktikoje yra daug daugiau planetų, kurių dar nesame atradę, net 100 – 200 milijardų. Tai pribloškia.“
Pirmasis patvirtintas egzoplanetų atradimas įvyko 1992 m. Žurnale „Nature“ išspausdintame straipsnyje astronomai Alexas Wolszczanas ir Dale'as Frailas aprašė, kaip jie pastebėjo du pasaulius, skriejančius aplink pulsarą (sparčiai besisukantį tankų žvaigždės kūną).
Štai 6 įdomios egzoplanetos, kurios buvo atrastos šiais metais.
Nauja planetų klasė
Rugsėjo mėnesį astronomai paskelbė, kad buvo atrasta naujo tipo egzoplaneta. Šios egzoplanetos, sudarytos iš pusiau uolienos ir pusiau vandens, skysto arba ledo pavidalo, buvo rastos aplink labiausiai paplitusias visatos žvaigždes. Mokslininkų teigimu, šis atradimas gali turėti reikšmingos įtakos ieškant gyvybės kosmose.
Raudonosios nykštukės yra labiausiai paplitęs žvaigždžių tipas, sudarantis daugiau kaip 70 proc. visatos žvaigždžių populiacijos.
Astrofizikai ištyrė mažus pasaulius, aptiktus aplink artimesnes, taigi ryškesnes ir lengviau apžiūrimas raudonąsias nykštukes, kurias stebėjo NASA tranzitinių egzoplanetų tyrimo palydovas TESS.
Nors šiose planetose gausu vandens, jos gali būti nepadengtos vandenynais. „Atrodo, kad vanduo susimaišęs su uolienomis“, – portalui „Space“ sakė tyrimo bendraautorius Enricas Pallé.
Pasislėpęs Jupiterio dydžio pasaulis
Mokslininkai suvienijo jėgas, kad atrastų paslaptingą Jupiterio dydžio planetą aplink svetimą žvaigždę.
Planeta, pavadinta TOI-2180 b, randasi palyginti netoli Žemės – vos už 379 šviesmečių. Egzoplaneta yra maždaug tokio pat skersmens kaip Jupiteris, tačiau beveik tris kartus masyvesnė. Toks tankio skirtumas leidžia manyti, kad planeta susiformavo kitaip nei Jupiteris.
Šis pasaulis neįprastas tuo, kad aplink savo žvaigždę apskrieja per 261 dieną, t. y. daug ilgiau nei dauguma iki šiol atrastų tolimų dujinių milžinių. Kita anomalija – planetos temperatūra, kurios vidurkis netikėtai švelnus – tik 77 laipsniai Celsijaus. Nors TOI-2180 b šiltesnė už Jupiterį ir Saturną, vis dėlto, palyginti su daugeliu kitų didžiulių egzoplanetų, ji yra gana vėsi.
Šis temperatūrų skirtumas tebėra paslaptis, tačiau jį būtų galima ištirti atlikus tyrimus kitomis observatorijomis, sakė mokslininkai.
Liepsnojanti superžemė
Naujai atrasta liepsnojanti superžemė yra viena masyviausių kada nors atrastų egzoplanetų, padengta magma. O metai šioje planetoje trunka tik pusę Žemės paros.
TOI-1075 b pavadinta egzoplaneta, dėl savo artumo prie motininės žvaigždės, esančios už maždaug 200 šviesmečių nuo Žemės, turi įkaitusį paviršių, kurio temperatūra siekia apie 1050 laipsnių pagal Celsijų.
Superžemės žavi astronomus, nes manoma, kad jos paplitusios visoje Paukščių tako galaktikoje, nors Saulės sistemoje jų nėra. TOI-1075 b masė beveik 10 kartų didesnė už Žemės masę.
Bario atmosfera ir geležies lietus
Astronomai dviejų karštų svetimų pasaulių danguje aptiko metalą barį – sunkiausią iki šiol egzoplanetos atmosferoje rastą elementą. Šis radinys, aptiktas aplink itin karštas dujines milžines WASP-76 b ir WASP-121 b, gali atskleisti daugiau informacijos apie egzoplanetas, vadinamas karštaisiais Jupiteriais. Šios dujinės milžinės skrieja arti savo žvaigždžių ir dažnai dieną yra nukreiptos į žvaigždę, o naktį – į santykinai vėsią kosmoso erdvę.
WASP-76 b yra ypač ekstremalus karštojo Jupiterio pavyzdys, kurio dieninės pusės temperatūra pakyla iki 2400 C, t. y. pakankamai karšta, kad išgarintų geležį ir kitus metalus. Kai šie geležies garai patenka į vėsesnę planetos nakties pusę, jie suskystėja ir krenta kaip „geležies lietus“.
Net ir esant tokioms egzotiškoms sąlygoms, tyrėjai nesitikėjo rasti bario, kuris yra 2,5 karto sunkesnis už geležį.
„Mįslinga ir nelogiška yra tai, kodėl šių planetų atmosferos viršutiniuose sluoksniuose yra toks sunkus elementas“, – teigė Tomásas Azevedo Silva, pagrindinis tyrimo autorius.
Amerikietiško futbolo planeta
Keista naujai atrasta egzoplaneta labiau primena amerikietiško futbolo kamuolį nei įprastą rutulį. Keista ultragreitos WASP-103b, kuri nuo Žemės nutolusi daugiau kaip 1000 šviesmečių, forma atsirado dėl to, kad ją ištempė motininės žvaigždės gravitacinės jėgos.
WASP-103b yra dujinė milžinė, kuri aplink savo motininę žvaigždę apskrieja vos per vieną Žemės dieną, todėl ją itin arti veikia žvaigždės spinduliuotė ir stipri gravitacija. Planetoje susidarantys milžiniški potvyniai yra panašūs į potvynius, kuriuos Mėnulis sukelia mūsų vandenynuose Žemėje, tačiau daug galingesni už juos.
Silikatų debesys
NASA Jameso Webbo kosminis teleskopas aptiko keistą svetimą pasaulį, apgaubtą į smėlį panašių silikatinių grūdelių debesimis – tai yra pirmas tokio pobūdžio atradimas.
Šis radinys aptiktas aplink rudąją nykštukę, kuri yra beveik 20 kartų didesnė už Jupiterį. Rudosios nykštukės yra keistoki objektai, kurie nėra pakankamai dideli, kad pavirstų į liepsnojančias žvaigždes, bet per dideli, kad būtų laikomi įprastomis planetomis. Nors rudosios nykštukės branduolinių reakcijų metu negali deginti įprasto vandenilio, jos gali generuoti savo šviesą ir šilumą degindamos deuterį – retesnį vandenilio izotopą, kurio atomai branduolyje turi po papildomą neutroną.
