Dviejų absoliučiai vienodai aplink Saulę besisukančių planetų nėra. Nors Jupiteris yra gigantiško dydžio, jis aplink savo ašį apsisuka vos per 10 žemiškųjų valandų. Venera įsigudrinusi suktis į priešingą pusę. O štai Uranas – parvirtęs ant šono ir, galima sakyti, rieda aplink Saulę.
Ne mažesnis keistuolis Saulės sistemos planetų gretose yra ir Merkurijus. Ši planeta aplink savo ašį apsisuka per beveik 59 Žemės paras. Kitaip tariant, diena (para) Marse trunka du mėnesius. Regis, tiek laiko turėtų pakakti viskam ir merkuriečiams skubėjimas turėtų būti nesuprantamas dalykas…
Dar įdomiau, kad nors diena Merkurijuje nepaprastai ilga, metai šioje planetoje santykinai trumpi. Aplink Saulę Merkurijus apkeliauja maždaug per 88 Žemės paras. Iki 1965 m. mokslininkai manė, kad Merkurijus aplink savo ašį apsisuka sykį per vieną orbitos aplink Saulę ratą. O tai reiškia, kad vienas Merkurijaus šonas turėtų būti nuolat atgręžtas į Saulę, o kitas – į kosmoso juodumas. Visai kaip Mėnulis Žemė atžvilgiu.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad Merkurijaus apsisukimo aplink savo ašį ir Saulę santykis yra kitoks ir šioje planetoje viena para trunka dvejus metus. Kitaip tariant, rytdienos sausio 1-oji Merkurijuje tęstųsi 2013-uosius ir 2014-uosius. Galima tik įsivaizduoti, kiek merkuriečiai švęstų 2012 m. kalėdinius laisvadienius…
Kalbant tiksliau, apsisukimų santykis yra truputį kitoks: per dvejus Merkurijaus metus praeina trys Merkurijaus paros (arba per metus praeina 1,5 paros). Taip yra dėl kintančios elipsinės orbitos aplink Saulę. Beje, šis fenomenas lemia ne mažiau įdomų Saulės judėjimą Merkurijaus danguje – pasiekusi zenitą, saulutė staiga sustoja, klesteli žemyn, trumpam sugrįžta atgal, o paskui tęsia savo kelione ta pačia kryptimi. Kaip tai atrodo, galima pasižiūrėti spustelėjus šią nuorodą.
O čia – nuotaikingas ir glaustas animacinis pasakojimas apie parą Merkurijuje.
