„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

7 buvusio atminties čempiono patarimai, kurie padės pasiruošti egzaminams ir lavinti atmintį

Vieni gali per trumpą laiką įsiminti šimtus vardų, o kiti pamiršta ir prieš minutę išgirstą žmogaus vardą. Tačiau tai neturi nieko bendro su mūsų įgimtais atminties įgūdžiais. Buvęs Lietuvos atminties rungčių čempionas Almantas Šarakojis teigia, kad efektyviai įsiminti informaciją greitai gali visi. Visos paslaptys slypi mokymosi technikoje.
Almantas Šarakojis
Almantas Šarakojis / Mariaus Žičiaus/žurnalas „Laima“ nuotr.
Temos: 2 Atmintis Smegenys

A.Šarakojis lavinti atmintį pradėjo 2008-aisiais būdamas 21-erių, o jau po metų dalyvavo pasaulio atminties lavinimo čempionate.

„Supratau, kaip veikia tie triukai, todėl gana greitai įsisavinau informaciją. Pasaulio čempionate buvo įvairaus amžiaus dalyvių – nuo 7 metų iki 65 metų. Pradėti mokytis niekada ne vėlu“, – kalbėjo A.Šarakojis. Vaikinas buvo patenkintas tąsyk atminties čempionate užimta 50-ąja vieta, nes sako intensyviai ruošęsis čempionatui vos tris mėnesius. 2009-aisiais ir 2011-aisiais A.Šarakojis taip pat laimėjo ir Lietuvos konstantos pi rašymo iš atminties čempionatą.

Galvojame, kad Julijus Cezaris ar Aleksandras Makedonietis turėjo išskirtinę atmintį, nes sugebėjo įsiminti apie tris tūkstančius karių vardų. Bet jie naudojosi tam tikromis žinomomis technikomis.

Pasak A.Šarakojo, atmintis yra tarsi automobilis, kuris nenaudojamas rūdija, todėl, nepriklausomai nuo amžiaus, atmintį gerinti gali ir turėtų visi.

„Išskirtinių gebėjimų tam tikrai nereikia. Pavyzdžiui, mes galvojame, kad Julijus Cezaris ar Aleksandras Makedonietis turėjo išskirtinę atmintį, nes sugebėjo įsiminti apie tris tūkstančius karių vardų, taip pat Napoleonas. Bet visi jie naudojosi tam tikromis žinomomis technikomis“, – sakė buvęs Lietuvos atminties rungčių čempionas.

Dabar 28 metų A.Šarakojis atminties sportu neužsiima, tik retsykiais skaito paskaitas apie atminties lavinimą mokyklose, tačiau netrukus ketina į atminties sportą sugrįžti.

Buvęs pasaulio atminties čempionato dalyvis duoda keletą patarimų, kurie padės tiek norintiems pasiruošti egzaminams, tiek mokytis kalbų ar lavinti atmintį.

1. Atsikratyti nerimo

Šį daugumai puikiai žinomą ir paprastą patarimą prieš egzaminus dažnai užmiršta moksleiviai ir studentai. Anot A.Šarakojo, mokantis egzaminų išvakarėse neretai kyla papildomas stresas, kuris tik pablogina egzaminų rezultatus.

„Nerimas yra atminties žudikas numeris vienas“, – sakė A.Šarakojis ir pridūrė, kad prieš egzaminus kur kas naudingiau yra užsiimti malonia veikla, pabendrauti su šeima ar draugais.

Asmeninio archyvo nuotr./Almantas Šarakojis
Asmeninio archyvo nuotr./Almantas Šarakojis

2. Kartoti intervalais

A.Šarakojis primena posakį, kad kartojimas yra mokslų motina, kuris puikiai tinka ir atminties lavinimui. Geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, jei įsiminta informacija pakartojama kas tam tikrus laiko intervalus.

Pirmiausiai informaciją reikėtų pakartoti kas valandą, tuomet per parą – (galima ir prieš miegą), po savaitės, mėnesio ir dar vėliau, pavyzdžiui, po pusės metų. Tokiu būdu informacija bus išmokta iki automatizmo ir neišgaruos iš galvos.

„Taip pat svarbu kartojimą tinkamai paskirstyti laike. Tarkime, jei reikia išmokti keturis skyrius, kurie vienas su kitu nesusiję, pirmiausiai galima mokytis paeiliui nuo pirmo iki ketvirto, kitą kartą pradėti nuo antro ir trečio ir t.t., – aiškino A.Šarakojis. – Mes geriausiai informaciją įsimename pradžioje ir pabaigoje, viduryje mažiau. Taigi, kad ji būtų įsisavinta vienodai, reikėtų paskirstyti skyrių eiliškumą.“

3. Braižyti schemas

Mokytis paeiliui ir skaityti visą vadovėlį nuo pradžios iki pabaigos anaiptol nėra efektyviausias mokymosi būdas. A.Šarakojis pataria geriau pasiimti didelį lapą ir pasidaryti visos knygos schemą su temomis ir atsišakojančiomis potemėmis bei tarp jų nustatyti ryšius.

„Pirma, kol darai tokį dalyką, kartojiesi, ką jau žinai. Kitas dalykas – nereikia vartyti knygos, skaityti nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Yra esminė informacija, ir yra žodžiai, kurie tą informaciją apipina – daug vandens“, – sakė jis.

4. Geriau per kelis kartus, negu viską iškart

Jei reikia įsiminti kokio nors žmogaus mirties metus, kodėl neįsivaizdavus, kad tas žmogus mirė avarijoje?

Anot A.Šarakojo, žymiai efektyviau mokytis po keletą valandų per dieną, negu visą dieną iškart. Be to, mokantis labai svarbu daryti pertraukas, nes po tam tikro laiko žmogus nebegali išlaikyti dėmesio.

Vaikinas teigia, kad mokantis reikėtų maždaug kas 45 minutes daryti trumpas pertraukas, o po kiekvienos pertraukėlės pakartoti tai, kas mokytasi iš pradžių.

5. Kurti asociacijas

„Jeigu reikia įsiminti kažkokią datą, kurios, tarkime, paskutiniai trys skaitmenys siejasi su automobilio numeriais, galima tai ir susieti. Jei reikia įsiminti kokio nors žmogaus mirties metus, kodėl neįsivaizdavus, kad tas žmogus mirė avarijoje?“ – klausė A.Šarakojis.

Pasak jo, geriausiai įsimenama tai, kas susiję su geromis emocijomis – kuo susikurta istorija (asociacija) linksmesnė, tuo geriau. Taip pat žmonės gerai įsimena netradicinius, iš kasdienio gyvenimo išsiskiriančius dalykus.

Asmeninio archyvo nuotr./Almantas Šarakojis pasaulio atminties čempionate
Asmeninio archyvo nuotr./Almantas Šarakojis

6. Mokytis esminę informaciją

Šis punktas itin tinka tiems, kas nori per trumpą laiką išmokti užsienio kalbą.

Kad kalbas galima mokytis labai greitai, A.Šarakojis iliustruoja trumpalaikės atminties čempiono pavyzdžiu. Jis skrisdamas lėktuvu skaityti paskaitą iš Ispanijos į Vokietiją pirmą kartą į rankas paėmė vokiečių kalbos vadovėlį ir mokėsi žodžius. Skrydžio metu išmoktų žinių užteko, kad visą paskaitą vyras pravestų vokiečių kalba kalbėdamas bendratimi. Nors kalba toli gražu nebuvo taisyklinga, susirinkusieji puikiai suprato esmę.

„Vienas patarimų besimokantiems kalbų būtų internete susirasti sąrašus, pavyzdžiui, dažniausiai vartojamų anglų kalbos žodžių ( angl. most common english words) ir juos išmokti. Tie žodžiai sudaro apie 80 proc. šnekamosios kalbos, o juos išmokę greičiau pramoktumėte ir gramatiką“, – sakė A.Šarakojis.

7. Daugiau miego ir mažiau alkoholio

Kadangi būtent miego metu įsisavinama didelė dalis informacijos, A.Šarakojis pataria nuolat laikytis miego režimo.

Žinoma, alkoholis niekuomet nebuvo suderinamas su efektyvia smegenų veikla ir gebėjimu įsiminti. A.Šarakojo teigimu, reikėtų laikytis PSO normų ir per dieną negerti daugiau nei 4 alkoholio vienetų – kuo jo bus mažiau, tuo geriau.

Kalbėdamas apie mitybą buvęs Lietuvos atminties čempionas nepateikė kritiškų rekomendacijų – užtenka kasdien gauti rekomenduojamą maisto medžiagų dozę ir to turėtų pakakti. Norintys pastiprinti smegenų veiklą gali vartoti daugiau vitamino B.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs