„Didėjant technologijų vaidmeniui tiek versle, tiek mūsų kasdieniame gyvenime, neatsilieka ir kibernetinės grėsmės, kurių augimas pandemijos metais buvo skaičiuojamas ne procentais, o kartais: „Deep Instinct“ tyrimo duomenimis, kenkėjiškų programų paplitimas išaugo daugiau nei keturis kartus, o išpirkos reikalaujančių virusų augimas viršijo penkis kartus. Taigi kibernetinis saugumas šiandien svarbus kiekvienam iš mūsų, o klaidingos žinios ar įsitikinimai gali pakenkti ne tik jums, bet ir jūsų darbovietei“, – pranešime spaudai įspėja O.Baranauskienė.
Taigi kokie yra labiausiai paplitę mitai apie kibernetinį saugumą?
„Naudoju antivirusinę programą ir to visiškai užtenka“
Antivirusinė programa išties yra svarbi ir net būtina kibernetinio saugumo priemonė, tačiau ji neturėtų būti vienintelė.
„Antivirusinių programų gamintojai lenktyniauja, kurie pirmieji aptiks naujas grėsmes ir jas užkardys. Tačiau naujos spragos, virusai, įsilaužimo būdai ir kiti kenkėjiški kodai kuriami nuolat, taigi visada yra pavojų, apie kuriuos jūsų naudojama programa paprasčiausiai nežino. Be to, antivirusiniai sprendimai būna skirtingų lygių ir funkcionalumų – viena yra naudoti nemokamą programą, kuri tik tikrina kompiuterio failus, ir visai kas kita turėti sprendimą, kuris realiu laiku analizuoja visą į kompiuterį ar telefoną ateinantį interneto duomenų srautą“, – sako O.Baranauskienė.
Ji pataria ir naudojantis kompiuteriu ar telefonu išlikti budriems bei neatverti landų virusams ar programišiams – neatidaryti įtartinų laiškų ar nuorodų, naudotis tik patikimu „Wi-Fi“ tinklu, o prisijungus prie viešo „Wi-Fi“ naudoti VPN ryšį, visada įdiegti paskutinius operacinės sistemos ir programų atnaujinimus, prijungus svetimą USB atmintinę ar išorinį kietąjį diską pirma jį visą nuskenuoti antivirusine programa, bent kartą per savaitę atlikti pilną sistemos patikrinimą, kur įmanoma naudoti patvirtinimą dviem veiksmais ir t.t.
„Virusai man nebaisūs, nes naršau tik patikimose svetainėse“
Naršant tik žinomose ir patikimose svetainėse rizika pasigauti kompiuterio ar telefono virusą gerokai sumažėja, bet nėra lygi nuliui, kadangi jis gali rasti ir kitų landų. Pavyzdžiui, kenkėjiškas kodas gali būti patalpintas nekaltai atrodančiame reklaminiame skydelyje ar svetainėje, į kurį jis nukreipia.
Be to, virusai į įrenginį gali patekti ne tik per lankomas interneto svetaines, bet ir per el. laiškus, įdiegtas programas, socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles, išorines laikmenas, nesaugų „Wi-Fi“ ryšį ir kitais būdais.
„Apple“ įrenginių neįmanoma užkrėsti virusu“
Šis mitas yra dar iš tų laikų, kai „Apple“ kompiuterius naudojo tik entuziastai, o itin ribota rinka buvo viena iš priežasčių, kodėl programišiai nesivargino ieškoti landų „Mac“ kompiuteriuose. Visgi šiandien situacija yra gerokai pasikeitusi – „Mac“ užima daugiau nei 15 proc. pasaulinės kompiuterių rinkos, o „iPhone“ yra atsiriekę beveik trečdalį išmaniųjų telefonų pyrago.
Taip, „Apple“ vystomos operacinės sistemos yra uždarojo kodo ir turi integruotus saugumo sprendimus, tačiau kenkėjiškų programų kūrėjai taikosi ir į jas. Taigi „Apple“ įrenginių naudotojai taip pat turi rūpintis saugumu, o mažiausia ką jie turėtų daryti – tai diegti operacinės sistemos naujinius ir pataisymus vos jiems pasirodžius.
„Telefonui virusai pavojaus nekelia“
Naudodamiesi mygtukiniais telefonais dėl virusų nesukome galvos – kas jau čia kurs virusą daiktui, kuriuo tik paskambinti, parašyti SMS ir „Gyvatėlę“ sužaisti galime? Viskas pasikeitė atsiradus išmaniesiems telefonams, kuriuose galėjome patys diegti įvairiausias programėles. „AV-TEST Institute“ vien per praėjusius metus aptiko apie 3,4 mln. naujų kenkėjų „Android“ operacinei sistemai.
Maža to, tarp išmaniųjų telefonų virusai plinta net SMS žinutėmis. „Toks kenkėjas, pavadinimu „Flubot“, pernai metų pabaigoje itin aktyviai plito Skandinavijos šalyse – žmonės nuo pažįstamų kontaktų gaudavo SMS žinutę su nuoroda, o ją paspaudus telefone buvo įdiegiamas duomenis vagiantis ir šnipinėjantis virusas, kuris automatiškai išplatindavo save adresų knygelėje esančiais kontaktais“, – pastebi „Telia“ ekspertė.
Ji pataria ir telefone naudoti antivirusinę programą, taip pat nespausti įtartinų nuorodų ir programėles diegti tik iš oficialių parduotuvių, tokių kaip „Google Play“ ar „Apple App Store“.
„Mano įrenginyje nėra nieko svarbaus, todėl virusai man nepavojingi“
Net jei kompiuterį naudojate tik naršymui internete ir žaidimams, o telefone laikote tik savo augintinio nuotraukas, tai anaiptol nereiškia, kad jūs negalite tapti programišių taikiniu. Dauguma kenkėjiškų programų apskritai nesirenka savo aukų, o stengiasi patekti visur, kur tik gali.
Be to, tik dalis jų yra skirtos šnipinėjimui ir pinigų vagystėms, tačiau yra daugybė virusų, kurie gali naudoti jūsų kompiuterio ar telefono išteklius, pavyzdžiui, kasti virtualioms valiutoms ar vykdyti DDoS atakas. Taip pat net žemas pareigas įmonėje užimančio žmogaus įrenginiu, socialinio tinklo profiliu ar kitais duomenimis programišiai gali pasinaudoti tam, kad pasiektų jiems reikalingus verslo duomenis ar kontaktus.
„Jei kompiuteris ar telefonas bus užkrėstas virusu, aš tai iškart pastebėsiu“
Praėjo tie laikai, kai į kompiuterį patekęs virusas kaip mat jį „užlauždavo“ ar pastebimai sulėtindavo jo darbą. Taip, tokių virusų vis dar yra, tačiau nemaža dalis naujos kartos kenkėjiškų programų yra specialiai kuriamos taip, kad nepastebimai veiktų fone ir, pavyzdžiui, vogtų įrenginyje esančius duomenis ar šnipinėtų vartotoją. Ir jei antivirusinė programa tokio kenkėjo dar neatpažįsta arba tiesiog ilgą laiką jos neatnaujinote, apie virusą jūs galite taip ir nesužinoti.
„Naujas telefonas ar kompiuteris yra saugus“
Vien tai, kad daiktas yra visiškai naujas, negarantuoja jo saugumo.
„Įsigijus naują telefoną ar kompiuterį visų pirma vertėtų patikrinti, ar jame įdiegta naujausia operacinės sistemos versija ir ar yra programų naujinių. Taip pat reikėtų įdiegti antivirusinę programą ir nustatyti slaptažodį ar kitą apsaugą, kad, įrenginį pametus ar netyčia palikus, jo duomenys būtų saugūs. Beje, jei įsigijote naudotą telefoną ar kompiuterį, pirmas dalykas, ką turėtumėte atlikti, yra pradinių nustatymų grąžinimas ištrinant visus duomenis – taip būsite tikri, kad senasis savininkas, tyčia ar netyčia, nepaliko kažko paslėpto“, – pataria O.Baranauskienė.
