„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

7 priežastys tapti „Big Data” analitiku

Pasaulyje kasdien sugeneruojama per 3 trilijonus gigabaitų duomenų. Slenkanti ketvirtoji pramonės revoliucija keičia verslo modelius – įmonės skaitmenizuoja savo veiklą, tad duomenų kiekiai toliau auga. Sumaniai ir tikslingai milžiniškus duomenų masyvus, pasaulyje jau kurį laiką, o Lietuvoje pastaruosius kelerius metus plačiai aptariamus „big data“, „įdarbinusios“ bendrovės gali priimti verslui naudingus sprendimus.
Kodas
Kodas / Pexels.com nuotr.

„Tam įmonėms reikalingi naujos kartos analitikai, o didžiųjų verslo duomenų analitika pastaraisiais metais dažnai vadinama ateities profesija“, – teigia Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Didžiųjų verslo duomenų analitikos magistrantūros studijų programos vadovė Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė.

Specialistų paklausa auga šimtais kartų

Per pastaruosius kelerius metus didžiųjų verslo duomenų analitikų poreikis pasaulyje išaugo 350 procentų ir prognozuojama, kad augs ir toliau.

Partnerio nuotr./Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė
Partnerio nuotr./Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė

Pasak J.Dabulytės-Bagdonavičienės, tokios tendencijos nestebina: „Šiuolaikiniai ekonominės globalizacijos, verslo duomenų apimties ir įvairovės bei konkurencijos procesai ir aktualūs pokyčiai šalių darbo rinkose reikalauja duomenų analitikų, galinčių sėkmingai dirbti su didžiaisiais duomenimis. Moksliniai vertinimai rodo, kad jau 2018 metais JAV prognozuojamas 190 tūkst. didžiųjų verslo duomenų analitikų stygius“.

Pasak matematikės, atliepiant pasaulio darbo rinkos tendencijas, duomenų analizės specialistų poreikis svarbus ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje, o kvalifikuotų didžiųjų verslo duomenų specialistų poreikį patvirtina ir verslo įmonių, viešojo sektoriaus institucijų, tokių kaip IBM, „Intermedix“, „Western Union“, „Baltic Logistic Solutions“, „Adform“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų atsiliepimai.

Atlyginimai – vieni didžiausių

Didžiųjų duomenų analitikų atlyginimai tiek globalioje rinkoje, tiek ir Lietuvoje yra vieni didžiausių. Interneto portalo Payscale.com duomenimis, duomenų analitiko atlyginimai JAV siekia 8-9 tūkst. dolerių, Vokietijoje – 4,5-5 tūkst. eurų.

Tuo tarpu amerikiečių leidybos ir žiniasklaidos bendrovės „Forbes“ duomenimis, bendras duomenų analitiko darbo užmokestis pasaulyje svyruoja tarp 7 ir 13,5 tūkst. eurų.

„Lietuvoje analitikų atlyginimai taip pat konkurencingi. Tendencijos rodo, kad ateityje jie turėtų dar augti. Pavyzdžiui, verslo analitiko vidutinis atlyginimas yra 1122 eurai, didžiųjų duomenų analitiko su patirtimi – 1700-2250 eurų“, – apie specialistų atlyginimų tendencijas pasakojo J. Dabulytė-Bagdonavičienė.

Baigia tarpdisciplinines studijas

KTU docentės teigimu, siekiant gerinti įmonės veiklą, pasitelkiant duomenų analizę ir ja grįstus sprendimus, reikia tarpdisciplininio požiūrio, kritiško duomenų ir analizės rezultatų vertinimo.

„Didžiųjų duomenų analizės bus sėkmingos ir pagal jų rezultatus priimami sprendimai bus naudingi įmonei tik tuo atveju, kai rengiami specialistai supras verslo procesus, teisingai taikys verslo taisykles, verslo logiką, gebės sudaryti matematinius algoritmus bei modelius pagrįstiems verslo sprendimams priimti“, – įsitikinusi J. Dabulytė-Bagdonavičienė.

Todėl, pasak matematikės, Didžiųjų verslo duomenų analitikos studijų tikslas yra parengti kvalifikuotus tarpdisciplininius specialistus, turinčius ne tik matematikos, bet ir informatikos ir ekonomikos, verslo žinių.

Šią KTU studijų programą baigę absolventai geba ne tik analizuoti duomenų rinkinius, bet ir konceptualiu lygmeniu atpažinti verslo problemas, kūrybiškai taikyti žinias, vertinti rezultatus ir pateikti rekomendacijas.

Inovatyvūs dėstymo metodai

Rengiant didžiųjų verslo duomenų analitikus KTU, siekiama trijų mokslo krypčių – matematikos, informacinių technologijų (IT) ir ekonomikos – sinergijos, todėl daugelis studijų modulių yra integruoti, juose dirba tarkryptės dėstytojų komandos.

Pasak J. Dabulytės-Bagdonavičienės, tokiu būdu studentai mokomi problemas spręsti kompleksiškai, naudojant kelių sričių kompetencijas.

„Šiuolaikiniame versle nėra lokalių problemų, jos yra kompleksinės, todėl rengiamas specialistas turi gebėti tinkamai suprasti visus įmonėje vykstančius procesus, dirbti komandoje, bendradarbiauti su kitų profesijų atstovais, taip siekiant geriausio bendrovei rezultato“, – apie programos išskirtinumą pasakojo pašnekovė.

Pexels.com nuotr./Kompiuteris
Pexels.com nuotr./Kompiuteris

Programoje dėsto geriausi KTU dėstytojai – 10 profesorių, 15 docentų, 5 lektoriai, o mokymo metodai – inovatyvūs, paremti projektiniu, probleminiu ir patirtiniu mokymusi.

Studijų procese – verslo įsitraukimas

Siekiant parengti būtent tokius specialistus, kokių reikia darbo rinkai, KTU MGMF glaudžiai bendradarbiauja su verslo atstovais. Į studijų procesą yra integruotos praktikų iš įmonių paskaitos, verslo sektorius teikia temas ir duomenis studentų semestriniams ir baigiamiesiems darbams.

„Partnerystė su verslo praktikais išties svarbi. Glaudus ryšys užtikrina suteikiamų žinių ir įgūdžių aktualumą, dalijimasis patirtimi studentus supažindina su realiomis situacijomis ir iššūkiais, su kuriais susiduriama įmonių veikloje“, – teigė J. Dabulytė-Bagdonavičienė.

Pasak docentės, studentai studijų procese žinias taiko tikslingai ir kryptingai spręsdami uždavinius su realiais duomenimis, o tai mažina atotrūkį tarp akademinių žinių ir realių verslo problemų, kelia mokymosi motyvaciją.

Analizuojamos realios situacijos įmonėse

Pasaulio darbo rinkos transformacija rodo, kad didėja nerutininiais ir analitiniais gebėjimais pasižyminčių specialistų paklausa. Sukuriama didžiųjų verslo duomenų vertė įmonėse dažnai nėra pilnai panaudojama verslo sprendimams priimti dėl specialistų ir programinių modeliavimo įrankių trūkumo.

Pasak J. Dabulytės-Bagdonavičienės, šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje jau yra specialistų, gerai išmanančių matematikos ir informatikos dalykus arba turinčių verslo žinių ir gebėjimų, tačiau stokojama tarpsritinių specialistų, pasižyminčių analitinėmis žiniomis ir įgūdžiais bei gebančių šias žinias ir įgūdžius panaudoti verslo problemoms spręsti.

„Didžiųjų verslo duomenų analitika KTU – puiki galimybė įmonių darbuotojams kelti kvalifikaciją, tobulinti įgūdžius ir įgauti naujų aktualių žinių, kad didieji duomenys bendrovėje būtų tinkamai ir tikslingai išnaudojami“, – sakė programos vadovė.

Studijų metu galima analizuoti realias įmonių problemas ir užduotis, o sukurti sprendimai bendrovėms kuria pridėtinę vertę.

Galimybė studijas derinti su darbu

Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis įmonių, kurioms svarbu yra kompetentingi duomenų analitikai, yra įsikūrę Vilniuje, KTU MGMF didžiųjų verslo duomenų magistrantūros studijas nuo 2016 metų teikia ir sostinėje.

„Rinka diktuoja savo sąlygas. Sostinėje yra įsikūrę didelės lietuviško kapitalo ir tarptautinės bendrovės, kurių darbuotojai kvalifikacijai kelti renkasi Didžiųjų verslo duomenų analitiką, todėl sprendimas startuoti Vilniuje buvo organiškas“, – apie studijas Vilniuje pasakojo docentė.

Pasak J. Dabulytės-Bagdonavičienės, Kaune paskaitos vyksta vakarais, o Vilniuje – savaitgaline cikline forma, todėl dirbantieji gali studijas derinti su darbu.

Daugiau informacijos apie Didžiųjų verslo duomenų analitikos magistrantūros studijų programą rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs