Lietuviškasis „Silicio slėnis“
Mokslo ir technologijų sinergiją savo veikloje plėtojančių įmonių Kaune jau netrukus lauks specialiai joms skirta erdvė. Aleksote kuriamas inovacijų pramonės parkas pretenduoja tapti lietuviškuoju „Silicio slėniu“, kuris atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus ir pritrauktų investicinį kapitalą bei talentus iš Lietuvos ir svetur.
Čia inovacijas kuriančios kompanijos galės įsitvirtinti, bendradarbiauti su mokslo institucijomis ir išvien kurti pridėtinę vertę ne tik miestui, bet ir visai šaliai.
„Manome, kad su šiuo projektu judame užsibrėžto tikslo link – sudaryti sąlygas modernios bei konkurencingos pramonės plėtrai, steigiant darbo vietas kvalifikuotiems specialistams, mokslininkams. Tai erdvė socialiai atsakingam ir inovatyviam verslui, kuriančiam pažangias technologijas įvairiose srityse. Šis projektas neabejotinai prisidės prie darnaus ekonomikos vystymo, taip didindamas visos šalies tarptautinį žinomumą“, – pranešime spaudai teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Karinio objekto konversija
Ypatingos svarbos statusą turinčiame objekte dalis darbų jau užbaigta – 30 ha ploto teritorijoje paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai, pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas modernus LED apšvietimas. Beliko sumontuoti mažosios architektūros elementus.
Šiuo metu ruošiamasi pradėti buvusio sraigtasparnių angaro konversiją. Jau baigtas pastato pritaikymo inovacijų pramonės parko poreikiams techninis projektas, o vasaros pradžioje planuojama skelbti konkursą rangovų paieškoms.
Apleistas 10 tūkst. kv. metrų ploto statinys virs į modernų laboratorijų ir administracinių patalpų kompleksą. Darbus tikimasi pradėti dar šių metų rudenį.
Seka tarptautiniais pavyzdžiais
Kuriant šiuolaikišką inovacijų slėnį atlikta urbanistinė parko galimybių studija. Joje įsiklausyta į potencialių investuotojų poreikius, analizuoti tarptautiniai – Oksfordo, Pitsburgo, Amsterdamo – pramonės ir mokslo kvartalų pavyzdžiai, teritorijos potencialas ir galimos rizikos.
Atliepiant tyrimo rezultatus, bus parengtas AIPP plėtros planas. Jį patvirtinus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, čia galės pradėti kurtis pirmosios įmonės.
„Remiantis kitų šalių praktika, kuriame erdvę, kurioje žmonės norėtų dirbti ir leisti laisvalaikį. Tikimės, kad ši vieta taps integralia miesto dalimi ir skatins aplink esančių zonų atsinaujinimą“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Virš tūkstančio darbo vietų
Prognozuojama, kad Aleksoto inovacijų pramonės parkas gali pritraukti apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų. Į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą bei kitų inovatyvių sprendimų plėtrą orientuotos Lietuvos ir užsienio įmonės čia sukurs virš tūkstančio aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų darbo vietų. Greta bus įsteigti ir 3 mokslo bei studijų institucijų filialai, įrengtas verslo inkubatorius.
Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.