Esame virsmo etape
Lietuva dar nėra ta šalis, kurios praktikoje būtų įgyvendinta tiek AgTech sprendimų, kaip Nyderlanduose ar Ukrainoje. Ilgą laiką buvome labiau žaliavų tiekėjai nei novatoriai šioje srityje. Pas mus žemės ūkis dar vis dažniau matomas kaip pramoninis nei kaip ekologinis ar pritaikytas nedideliems poreikiams vietiškai (pvz., urban farming alternatyvos). Viena vertus, tai lėmė palyginti dideli derlingo dirvožemio plotai, palankūs įvairioms kultūroms auginti ir pašarams išgauti. Kita vertus, mano patirtis rodo, kad mūsų šalies bendruomenė vis dar palyginti uždara ir ne visada linkusi bendradarbiauti su kitomis verslo sritimis dėl bendro tikslo.
Šiuo metu esame virsmo etape Lietuvoje – viskas priklausys nuo to, kurį kelią pasirinks dauguma su šia veikla susijusių dalyvių. Lietuvoje, ir ne tik, kelią sparčiai skinasi sektoriaus inovacijos ir skaitmeninimas, plečiasi ir stiprėja skaitmeninių inovacijų centrų veikla, sudaromos partnerystės su įtakingomis tarptautinėmis asociacijomis (pvz., „EIT Food“), kurios padeda siekti pažangos šioje srityje ir siūlo daug finansuojamų iniciatyvų, įtraukiančių įvairias demografines grupes ir kt.
Savo įmonės veikloje iš dalies klientų užklausų taip pat pastebiu, kad tai, kas iki pandemijos buvo tiesiog papildomas pranašumas „ateičiai“, dažniau tampa neišvengiama būtinybe. Tokia būtinybe, kuri, norint sėkmingai konkuruoti AgTech rinkoje, o kartais – neprarasti dalies klientų, tampa poreikiu, kurį būtų buvę idealu atliepti „vakar“.
Platus AgTech inovacijų panaudojimas
Bene pagrindinė išryškėjusi tendencija pastaruoju metu – inovuoti, užtikrinant kuo našesnį rezultatą iš kuo mažesnio ploto ar kiekio. AgTech inovacijų aprėptis yra labai plati: nuo augančio dėmesio tiksliajam ūkininkavimui, robotizacijai, dirbtinio intelekto (DI) pasitelkimo procesams valdyti ir apdoroti iki blokų grandinių (Blockchain) naudojimo, FinTech modulių integravimo į kasdienį ūkininkavimą ir sprendimų paieškos, pritaikant vabzdžių vartojimą maistui ar vertikalų miesto ūkininkavimą.
Pažvelgus apibendrintai, šios inovacijos padeda sumažinti taršą, pvz., perteklinių trąšų dirvožemyje kiekį, CO2 ir kt.; gauti didesnį derlių iš mažesnio ploto; prognozuoti gyvulių bei augalų ligas pagal tam tikrus požymius; pasiūlyti sveikesnių ir daugiau vertingų medžiagų turinčių maisto alternatyvų; skaidriai matyti, kaip maisto produktas keliavo nuo lauko iki stalo; išmaniai tvarkyti apskaitą ir kt.
Gausu žaidėjų
Kalbant apie visą AgTech ekosistemą – valdžios institucijas, verslą, IT sektorių ir pan., AgTech ekosistemos žaidėjų yra daug ir kiekvienas jų atlieka atskirą vaidmenį. Tai tiek tarptautinės organizacijos ir asociacijos, brėžiančios bendrą veiklos kryptį ar tam tikrus standartus ir padedančios siekti išsikeltų tikslų, tiek vietos valdžios įstaigos, veikiančios kiekvienos šalies mastu ir reguliuojančios procesus; mokslo ir tyrimų institucijos, verslai ir jų grupės, kuriantys įvairius sprendimus ir inovacijas sektoriams, taip pat stambieji bei smulkieji ūkiai, užtikrinantys produkcijos tiekimą ir kt.
Plačiau analizuojant IT sritį, kuri yra skaitmeninio sprendimo kūrėja, yra ne viena aktuali sritis AgTech ekosistemoje, tačiau itin populiarėjančios pastaruoju metu tiek versle, tiek privačiai – maisto produktų auginimas uždarose patalpose, vertikalusis ūkininkavimas ir kt.
AgTech sritis – is a new black?
Pastebiu, kad rinkoje vienas opių iššūkių yra sudominti programuotojus agro industrijai skirtais sprendimais, nes šiandien patyrę specialistai renkasi iš gausybės projektų pasiūlos, ir iššūkiu tampa įtraukti juos kurti sprendimus žemės ūkio pramonės sektoriui. Dažnu atveju žmonės įsivaizduoja, kad tai vis dar apsiriboja traktorių programine įranga. Netiesa – tai yra viena paklausiausių ir didelę pridėtinę vertę bendrąja prasme kuriančių sričių. Taigi, pasaulyje didėjant žmonių skaičiui ir maisto poreikiui, neišvengiamai auga ir AgTech pramonės svarba. Tikiu, kad Lietuva vis dar gali atrasti save kaip AgTech Sandbox taip, kaip tai padarė su FinTech sritimi. Pati transformacija, ko gero, nebūtų lengva ar paprasta, tačiau šiuo atveju daug priklausytų dar ir nuo to, kokia šalimi norime save matyti: kaip produkcijos tiekėjus ar kaip skaitmeninius novatorius, padedančius žemės ūkio sektoriaus žaidėjams atlikti kasdienius veiksmus našiau, išmaniau ir tvariau globaliai. Rezultatas priklausys nuo to, kaip lanksčiai pavyks bendradarbiauti žemės ūkio, vyriausybiniam, IT, mokslo, verslo ir kitiems sektoriams.
