Mat iš tiesų žmonės su tokia būkle privalo vengti bet kokių angliavandenių vartojimo. Nes jei jų suvartos – įkauš gal ir pačiu tam netinkamiausiu laiku. Pavyzdžiui, pakeliui į darbą ar jau darbo metu. Maža to, dėl šios būklės gali išsivystyti ir daugybė kitų ligų, kurios smarkiai apsunkina gyvenimą.
Šiek tiek alkoholio fermentuojantis dalinai suvirškintam maistui susidaro kiekvieno žmogaus žarnyne. Tačiau tas kiekis būna toks menkas, jog jis yra labai lengvai metabolizuojamas ir žmogus jo fiziologiškai net nepastebi. Tačiau žmonėms, sergantiems alkoholio fermentacijos žarnyne sindromu (angl. auto-brewery syndrome) prigaminama tiek alkoholio, kad jis pasklinda po kraujotaką ir sukelia rimtą įkaušimą. Ir ne tokį, po kurio užplūsta pasitikėjimas savimi ar draugiškumas – dažniausia pasekmė būna bjaurus galvos skausmas, nuovargis ir ekstremalus girtumas pačiu tam netinkamiausiu laiku.
Štai JAV, Niujorko valstijoje už vairavimą apsvaigus buvo sulaikyta 35 metų mokytoja. Pareigūnas alkotesteriu išmatavęs girtumą nustatė, kad vairuotojos kraujyje etanolio buvo keturis kartus daugiau už leistiną ribą. Tačiau mokytoja nebuvo nubausta – gydytojai ištyrė mokytojos žarnyną ir išsiaiškino, kad žarnyne gausu mielių, angliavandenių pagrindo maistą fermentuojančių į alkoholį.
Patys pirmieji šio sindromo atvejai buvo užfiksuoti Japonijoje. Tai yra visai natūralu ir dėl kultūrinių, ir dėl genetinių priežasčių. Visų pirma, mielės konvertuoja angliavandenius į alkoholį, o japoniška mityba garsėja dideliais angliavandenių kiekiais, tad natūralu, kad šios šalies gyventojams sindromą nustatyti lengviau – jis pasireiškia aiškiau. Antra, apie 50 proc. Rytų Azijos gyventojų turi genetinę mutaciją, sutrikdančią alkoholio metabolizmą.
Įprastai alkoholis organizme būna konvertuojamas į nuodingą acetaldehidą, kuris būna konvertuojamas į acetatą, kuris konvertuojamas į vandenį ir anglies dvideginį. Tačiau daugelio azijiečių genetinė mutacija pastiprina alkoholio pavertimą acetaldehidu ir susilpnina pastarojo vertimą acetatu. Tai yra vadinama „azijietiškojo raudonio reakcija“ arba įgimta alkoholio netolerancija. Acetaldehido perteklius sukelia erzinantį odos paraudimą, pykinimą, galvos skausmus ir kitus nepageidaujamus poveikius. Tikėtina, kad alkoholio fermentacijos žarnyne sindromas Japonijoje buvo aptiktas būtent dėl to, kad jį šioje šalyje pastebėti tiesiog paprasčiau, o būklė yra tokia nemaloni, kad ją patiriantys žmonės labiau linkę kreiptis į medikus.
Bet šia liga suserga ne tik japonai. Štai britui Matthew Hoggui nustatyta itin stipri šio sindromo forma. Interviu leidiniui „Vice“ M.Hoggas sakė: „iki 16 metų buvau pirmūnas. Mane žavėjo ir džiugino akademinis darbas. Taip pat buvau aktyvus sportininkas, gyvenęs puikų socialinį gyvenimą. Bet pradėjus stiprėti alkoholio fermentacijos žarnyne sindromui viskas pasikeitė. Man buvo vis sunkiau mokytis, kai atrodė, kad jokių problemų būti neturėtų. Žiūrėjau į savo mėgstamos disciplinos lygtį ir žinojau, kad man neturėtų kilti jokių sunkumų ją suprasti bei išspręsti, bet dabar jos atrodė tarsi nepažįstama keverzonė“.
Toks sindromas nėra pakankamai dažnas, kad būtų pripažintas oficialia negalia. Tačiau dėl nuolatinio priverstinio alkoholio poveikio M.Hoggui išsivystė dirgliosios žarnos sindromas, lėtinio nuovargio sindromas, depresija ir nerimas, tad pagal tuometinę ligų klasifikaciją jis jau galėjo kreiptis dėl gydymo. O tam, kad suvaldytų savo būklę, M.Hoggas priverstas laikytis paleo dietos – jis valgo tik mėsą, daržoves, riešutus ir sėklas.
Nuo ko susergama alkoholio fermentacijos žarnyne sindromu?
Dėl būklės retumo šio sindromo priežastys nėra labai gerai ištirtos, tačiau pastebėta, kad sindromas sutampa su keliomis aplinkybėmis. Kai žmogui dėl kokios nors žarnyno ligos tenka pašalinti dalį plonosios žarnos, jam gali išsivystyti trumpo žarnyno sindromas – sergantieji šia liga negali normaliai įsisavinti mitybinių medžiagų, nes jų virškinimo traktas yra per trumpas, kad būtų suskaidytas visas į jį patenkantis maistas. Tokiu atveju virškinimo traktą įveikę neabsorbuoti angliavandeniai žemesniuose žarnyno segmentuose gali tapti fermentacijos proceso kuru.
Kitas rizikos veiksnys – drastiškas žarnyno mikrobiomo pasikeitimas. Pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas gali sutrikdyti žarnyno bakterijų balansą ir suteikti progą mielėms įsitvirtinti žarnyne. Panašiai gali suveikti ir besaikis angliavandenių pagrindo maisto vartojimas.
Ir jei ištiktų tokia nesėkmė, kad susirgtumėte alkoholio fermentacijos žarnyne sindromu, pagrindiniai gydymo būdai būtų mitybos ribojimas (angliavandenių atsisakymas ir gausesnis baltymų vartojimas). Nors yra aprašyta keletas atvejų, kai sindromas buvo išgydytas taikant priešgrybelinę terapiją ir antibiotikus, kartu papildant mitybą probiotikais, kurie padeda iš naujo subalansuoti žarnyno mikrobiomą.
Tad jei kai kam gali pasirodyti, kad toks sindromas yra teisėta medicininė supergalia (kam pirkti alų, jei gali jo „nemokamai“ pasigaminti pats?), bet tos supergalios kaina yra tokia, kad pacientai viską atiduotų už tokios galios perleidimą alkoholio gamybos profesionalams.
