Netemperatūrinės maisto produktų pasterizacijos metodas gali ne tik pakeisti iki šiol taikomą temperatūrinę pasterizaciją, bet ir tapti pagrindiniu metodu kuriant supermaistą.
Produktų pasterizacija jau daugelį metų buvo plačiai naudojamas pigus ir gan efektyvus metodas. Jis taikomas siekiant sunaikinti ar sustabdyti mikroorganizmų augimą, išlaikant produkto skonį ir savybes.
Metodo privalumai – akivaizdūs. Pavyzdžiui, iš to paties cukrinių runkelių kiekio galima išgauti 20–30 proc. daugiau cukraus
Tačiau produktus kaitinant aukštoje temperatūroje sunaikinami ne tik žalingi, tačiau ir gerosiomis savybėmis pasižymintys mikroorganizmai, vitaminai bei sumažinama produktų maistinė vertė. Taip pat yra žinoma, kad pakaitinus kai kuriuos maisto produktus gali susidaryti ir sveikatai žalinti junginiai.
„Netemperatūrinės elektroporacijos metodu produktai yra veikiami didelės galios elektros impulsais. Tokiu būdu galima maksimaliai išgauti vertingų medžiagų, antioksidantų ir vitaminų kiekį, nesukeliant neigiamo poveikio sveikatai. Taip pat galima apdoroti tokius produktus, kaip išrūgos, kurių negalima pasterizuoti taikant temperatūrinį metodą“, – pasakoja FTMC Bio-nanotechnologijų laboratorijos mokslininkas Arūnas Stirkė.
Metodo privalumai – akivaizdūs. Pavyzdžiui, iš to paties cukrinių runkelių kiekio galima išgauti 20–30 proc. daugiau cukraus, nei taikant dabar įprastus metodus. Netemperatūrinės elektroporacijos metodu apdorotas cukrus yra švaresnis, todėl mažiau laiko bei išlaidų skiriama jo valymui. Technologija sėkmingai taikoma ir apdorojant mėsą bei bulves.
Sūdant mėsos produktus prireikia du kartus mažiau druskos, norint išgauti reikiamas skonines savybes. Pramoniniu būdu pjaustant bulves kepimui ar bulvių traškučių gaminimui, nereikia stabdyti visų procesų, norint pakeisti peilius, kurie jas pjaustant labai greitai atšimpa.
Netemperatūrinės elektroporacijos metodu galima suminkštinti bulves nepakenkiant jų maistinėms savybėms. Šalys garsėjančios vyno gamyba šį metodą jau taiko ir siekdami šiame gėrime padidinti sveikatai naudingų antioksidantų kiekį.
Tai, kad netemperatūrinės elektroporacijos metodas nėra taikomas dar plačiau, lemia itin aukšta technologijų kaina. Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijoje tyrimams reikalingus mechanizmus konstravo patys mokslininkai. Dabar ieškoma galimybių tobulinti įrangą ir vykdomus tyrimus bendradarbiaujant su Lauboro (angl. Loughborough) technologijų universitetu Didžiojoje Britanijoje. FTMC rengiami specialistai, kurie galės dirbti atliekant šios srities mokslinius tyrimus bei taikant selektyvios elektroporacijos metodus. Tokiu būdu, apdorojant maisto produktus, bus galima pasirinkti, kokius mikroorganizmus sunaikinti, o kokius palikti.
Lietuvoje netemperatūrinės elektroporacijos technologija jau susidomėjo ir verslininkai. „Drauge su įmone AB „Pieno žvaigždės“, „Kauno pieno“ filialu taikydami šį metodą apdorojome išrūgas. Gautais rezultatais likome patenkinti, nes atlikus tyrimus paaiškėjo, kad po netemperatūrinės elektroporacijos išaugusių kolonijų skaičius mėginiuose buvo visai minimalus ir atitiko visas leistinas normas“, – sėkmingu bendradarbiavimu džiaugiasi Arūnas Stirkė.
