Tada nustatyta, kad spiralinėse galaktikose žvaigždžių judėjimo pagreitį galima labai tiksliai apskaičiuoti, remiantis vien regimąja materija, esančia arčiau galaktikos centro, nei nagrinėjama žvaigždė. Tiesiog skaičiuoti reikia ne remiantis klasikinėmis (Niutono) gravitacijos lygtimis, o jas modifikuojant, kaip ir siūlo MOND. Netrukus buvo parodyta, kad ir standartinis kosmologinis modelis, įtraukiantis tamsiąją materiją, atkuria stebimą sąryšį, bet išliko klausimas, ar tikrai tamsioji materija reikalinga, jei galaktikų sukimąsi MOND paaiškina paprasčiau.
Dabar naujame tyrime išnagrinėtas ne tik spiralinių, bet ir nykštukinių sferoidinių bei labai blausių galaktikų žvaigždžių judėjimas ir nustatyta, kad MOND duomenų paaiškinti negali.
Skirtingų tipų galaktikose ryšys tarp stebimo žvaigždžių pagreičio ir jo vertės, kurią prognozuoja niutoninė dinamika, yra labai įvairus ir priklauso nuo to, kaip toli nuo galaktikos centro yra nagrinėjama žvaigždė. MOND prognozuoja, kad realus ir prognozuojamas pagreičiai turi nekintantį sąryšį nepriklausomai nuo galaktikos tipo ar padėties.
Tuo tarpu standartinė kosmologinė teorija teigia, kad tamsiosios materijos halai gali būti labai skirtingi ir skirtingos masės bei dydžio galaktikoms suteikia skirtingas sukimosi kreives, kaip ir stebima. Taigi MOND dar kartą paneigta, o tamsiosios materijos hipotezė gavo dar vieną, nors ir netiesioginį, patvirtinimą.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
