Bioreaktoriaus pagalba
Yra kelios priežastys, dėl kurių tokia alternatyva gali būti prasminga, sako Heiko Rischeris, Suomijos VTT techninių tyrimų centro, valstybinės organizacijos, kuriančios kavą, mokslinių tyrimų grupės vadovas.
„Įprastinė kavos gamyba, kaip žinia, yra susijusi su keletu probleminių klausimų, pavyzdžiui, netvariais ūkininkavimo metodais, išnaudojimu ir žemės teisėmis“, – sako jis. „Didėjanti paklausa ir klimato kaita dar labiau padidina problemas“. Pavyzdžiui, Vietname kavos gamyba skatina miškų kirtimą.
Tyrėjai kavai gaminti naudoja tuos pačius metodus, kuriuos kiti naudoja „laboratorijoje užaugintai“ arba kultivuotai mėsai gaminti. Kavamedžio augalo ląstelės buvo auginamos laboratorijoje, o paskui patalpintos į bioreaktorius, pripildytus maistinės terpės, kad galėtų augti. Tiesa, kavą auginti šiek tiek lengviau nei tokią mėsą kaip jautiena.
„Augalų ląstelių kultūroms skirtos mitybinės terpės yra daug mažiau sudėtingos ir pigesnės, nei gyvūninėms ląstelėms skirtos terpės“, – „Fast Company“ komentavo H.Rischeris.
Išsivirė po pirmus puodelius
Proceso metu gaunama balkšva biomasė, kuri išdžiovinama į miltelius, tada skrudinama iki tamsiai rudos spalvos, primenančios kavos tirščius. Mokslininkai neseniai išvirė pirmuosius puodelius laboratorijoje užaugintos kavos, kurios skonis ir kvapas, jų teigimu, nesiskiria nuo įprasto. Taip pat galima gaminti įvairias kavos rūšis.
„Galima sukurti skirtingų kavos veislių ląstelių kultūras ir modifikuoti skrudinimo procesą, kad būtų gaminama labai skirtingo charakterio kava“, – sako H.Rischeris. „Auginimo procesą galima modifikuoti, kad susidarytų daugiau arba mažiau tam tikrų junginių, pavyzdžiui, kofeino ar kvapiųjų medžiagų.“
Laboratorija planuoja bendradarbiauti su įmonėmis, kurios galėtų komercializuoti naująjį procesą. Tikėtina, kad aukštos kokybės kava iš atogrąžų „kavos juostos“, kuri driekiasi nuo Etiopijos iki Pietų Amerikos ir Pietryčių Azijos, neišnyks. Tačiau kavos paklausai vis didėjant, ląstelių pagrindu pagaminta kava galėtų būti vienas iš būdų padėti pramonei daryti mažesnį poveikį aplinkai – ir tokiose vietose kaip Suomija, kur kava natūraliai neauga, pirmą kartą galėtų atsirasti vietinių kavos tiekėjų.
