M. Maciveris tyrimų rezultatus aptarė spaudos konferencijoje „Robotai iš gamtos: kuriant mechaninius gyvūnus", kuri buvo Amerikos mokslo pažangos asociacijos (AAAS) metinio susitikimo Čikagoje dalis.
„Šiuo metu vandenyje veikiančios technologijos nėra labai pažengusios. Dabartinės povandeninės transporto priemonės yra didelės ir nemanevringos, o tai reiškia, kad dirbti šalia trapesnės gyvos ar dirbtinės struktūros yra beveik neįmanoma. Mes panaudojome peiliažuvės plaukimo bei neregimojo jutimo subtilybes ir sukūrėme naujas technologijas, kurios turėtų patobulinti povandeninių aparatų judėjimą“, – teigia R. Maciveris, robotikos ekspertas, kuris du dešimtmečius studijavo juodąsias vairauodeges.
Šio mokslininko darbas robotikos ir biologijos sankirtoje lėmė jo prisidėjimą prie fantastinio kino kūrimo. R. Maciveris konsultavo tokius filmus kaip: „Tronas. Palikimas“ (2010), „Terminatorius 5“ (2015), serialą „Kaprika“.
Juodosios vairauodegės peiliažuvės medžioja naktį drumzlinose Amazonės baseino upėse, naudodamos glaudžiai susijusias judėjimo bei jutimo sistemas. Aplink visą kūną, savaime generuojamas silpnas elektrinis laukas suteikia joms galimybę laisvai orientuotis aplinkoje. Šios žuvys taip pat gali judėti keliomis kryptimis: ir horizontaliai (pirmyn-atgal), ir vertikaliai, naudojant juostos pavidalo peleką apatinėje kūno dalyje.
Remdamiesi silpnai elektrinės peiliažuvės galimybėmis, R. Maciveris su kolegomis sukūrė daugiau nei pusę tuzino robotų. Pagrindinė motyvacija gaminti šiuos modelius yra siekis geriau suprasti, kaip nervų sistema apjungia informacijos įgijimą su judėjimu.
Aplinkos jutimo elektros lauku ir juostinio peleko technologijos integracija į ateities robotus-žuvis turėtų paskatinti kurti transporto priemones, galinčias plaukioti sudėtinga 3D trajektorija drumzlinuose vandenyse, kas yra neįmanoma su dabartiniais, po vandeniniu judančiais, aparatais.