„JAV tikslas yra, kad šalys, su kuriomis glaudžiai dirbame, imtųsi veiksmų, kurie padėtų apsaugoti jų ir mūsų, kaip sąjungininkės, saugumą“, – interviu BNS sakė ambasadorius.
Diplomatas atsisakė detaliau komentuoti konsultacijas tarp Lietuvos ir JAV vyriausybių dėl dvišalės deklaracijos pasirašymo, sekant Estijos ir Lenkijos pavyzdžiu – diplomatas apsiribojo komentaru, kad šiuo klausimu kalbama su įvairiomis valstybėmis.
„Dirbame su įvairiomis šalimis dėl tokių susitarimų. Nedetalizuosiu pokalbių, kuriuos palaikome su kitomis vyriausybėmis, bet pasakysiu, kad šiuo klausimu tokia yra visuotinė Jungtinių Valstijų politika“, – kalbėjo R.Gilchristas.
Už kibernetinį saugumą atsakingas krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza BNS sakė, kad šiuo metu lietuviai ir amerikiečiai diskutuoja dėl praktinių sprendimų užtikrinti 5G tinklo saugumą.
„Vyksta labai konstruktyvus ir konkretus pokalbis, kokios sąlygos turėtų būti įgyvendintos ir kokie sprendimai priimti, kad būtų priimtina ir strateginiams sąjungininkams, ir mums“, – BNS sakė viceministras.
Pasak jo, kariniam bendradarbiavimui tinklo saugumas yra kertinė sąlyga, nes Europoje esant nepatikimai infrastruktūrai galėtų kilti problemų JAV dislokuoti čia karius.
JAV dvišalėse deklaracijose su Estija ir Lenkija rašoma, kad kuriant tinklą tiekėjai negali būti kontroliuojami užsienio vyriausybių, kur nėra nepriklausomos teisminės priežiūros. Tiesiogiai Kinijos technologijų įmonė „Huawei“ susitarimuose nėra minima.
JAV ambasadorius, neminėdamas įmonių pavadinimo, sakė, kad Lietuvos vyriausybei ir visuomenei turi rūpėti, jog privačios informacijos negalėtų gauti komunistinė Kinijos valdžia.
„Iš piliečio perspektyvos manyčiau, kad keliamas klausimas yra gerokai platesnis nei apie tai, kokie būtų santykiai su Jungtinėmis Valstijomis. Tas klausimas greičiau būtų: „Ar aš noriu, kad Kinijos Komunistų partija turėtų prieigą prie privačios informacijos apie mane?“, – kalbėjo R.Gilchristas.
„5G akivaizdžiai yra naujas horizontas su daugybe klausimų, ką galiausiai tai reikš. Tačiau aš manau, kad, atsižvelgus į kritinę infrastruktūrą ir tokią informaciją, bet kuriai vyriausybei ir bet kuriam piliečiui tokių klausimų uždavinėjimas yra tinkama politika“, – teigė JAV ambasadorius.
Lietuvos karinės žvalgybos vadovas pulkininkas Remigijus Baltrėnas šį mėnesį pareiškė, kad „Huawei“ dalyvavimas kuriant 5G infrastruktūrą kelia rizikų, nes Kinijos įstatymai, jo teigimu, įpareigoja „Huawei“ „dalytis surenkama informacija su Kinijos žvalgybos tarnybomis“.
Jo teigimu, Lietuvos žvalgyba laikosi anksčiau pateiktos rekomendacijos, kad „Huawei“ neturėtų dalyvauti kuriant tinklą strateginėje infrastruktūroje, o kitose srityse reikia įvertinti gebėjimus valdyti rizikas.
„Huawei“ teigia, kad „rūpinasi kibernetiniu saugumu bei laikosi tarptautinio šios srities reguliavimo“, o jokios „vyriausybės įstaigos ar išorinės organizacijos neturi „Huawei“ akcijų ir niekaip bendrovės nekontroliuoja“.
Kinijos ambasada savo ruožtu pareiškė, kad kaltinimai dėl Kinijos 5G ryšių technologijos keliamos grėsmės yra „visiškai nepagrįsti“.
E.Kerzos teigimu, įrangos gamintojų patikimumas šiuo metu nėra vienintelis iššūkis Lietuvoje siekiant diegti 5G technologiją – dabar vyksta sunkios derybos su Rusija ir Baltarusija dėl radijo dažnių naudojimo sąlygų pasienyje.
Anot viceministro, kitas derybų raundas su Rusija numatomas vasaros pradžioje.
