Vis daugiau šalių sugeba išvystyti savo didelio nuotolio raketų technologijas – taip pat sistemas, kuriose gali būti nešama ne viena, o iškart kelios kovinės galvutės, vadinamos MIRV pavadinimu (Multiple Independently Targetable Re-entry Vehicles).
„MIRV funkcionalumu balistinėse raketose gali pasigirti ir Rusija, ir Kinija. 2014 metų ataskaitose patvirtinama, kad savo MIRV technologijas išvystė ir Iranas. Šaltojo karo literatūra verčia laikytis prielaidos, kad MIRV yra pirmojo smūgio ginklai, sukeliantys strateginę destabilizaciją“, - savo ataskaitoje Amerikos mokslininkų federacijai 2016 metais rašė Debalina Ghoshal, pridūrusi, kad šias grėsmes aiškiai suvokia JAV, kurianti naujas, patikimas priešraketinės gynybos sistemas.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais JAV Karinės gynybos agentūra pasirašė sutartis su „Raytheon“, „Lockheed-Martin“ ir „Boeing“, kad šios pradėtų kurti aparatą MOKV (Multi-Object Kill Vehicle), kuris galėtų vienu paleidimu sunaikinti kelis kosmose esančius objektus.
„Prieš dešimtmetį turėjome vieno taikinio naikinimui skirtą krovinį viename nešėjuje. O šiandienos taikinį naikinantys kroviniai yra skrudintuvo dydžio. MOKV programa – naujausia šio pobūdžio ginklų iteracija“, - sakė GlobalSecurity.org direktorius Johnas Pike'as.
Pagal dabartinį „Raytheon“ planą, kuriame numatyta, kad gruodį bus pristatyta koncepcija, į vieną raketą bus pakraunama daug MOKV priešraketinių priemonių. Kiekvienas MOKV turėtų savo jutiklių, vairavimo ir variklių sistemą bei ryšių įrangą – šis kompleksas leis nusitaikyti į konkrečius taikinius, sunaikinant juos vien kinetiniu poveikiu.
Kontaktas su taikiniu turėtų įvykti už Žemės atmosferos ribų, tačiau sunaikinto taikinio likučiai grįžtų atgal į atmosferą ir sudegtų, sako J.Pike'as.
Dabar svarbiausias technologinis iššūkis – sugalvoti, kaip tikrus taikinius atskirti nuo menkaverčio masalo – pavyzdžiui, baliono, kuris iš tolo gali pasirodyti panašus į vandenilinės bombos nešėją.
JAV kariuomenė pirmuosius technologijų bandymus ketina atlikti kitų metų pabaigoje, o pirmieji skrydžio bandymai be taikinių perėmimo turėtų vykti 2018 metais. Jeigu ir vieni, ir kiti bandymai bus sėkmingi, bandymus su taikinio perėmimu bus galima atlikti 2019 metais.
