NASA nurodė planuojanti pirmąkart po 1972 metų pasiųsti astronautų į Mėnulį. Tai bus pirmasis etapas, ruošiantis būsimam žmonių skrydžiui į Marsą – misijai, kuri yra planuojama kaip JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytos oficialiosios politikos dalis.
Kad pasiektų šį tikslą, NASA paragino šalies aerokosminio sektoriaus įmones pateikti planų pastatyti kosminę stotį „Lunar Gateway“ („Vartai į Mėnulį“), skriesiančią orbita aplink mūsų planetos palydovą, taip pat erdvėlaivį, galintį nusileisti Mėnulyje.
Numatoma, kad orbitinė stotis – padedant kitoms šalims – bus surinkta ateinantį dešimtmetį. Stotyje, turinčioje pradėti veikti iki 2026-ųjų, galėtų dirbti keturių žmonių įgula, rodo rugpjūtį paskelbtas NASA kalendorius.
„Lockheed Martin“ kosminio aparato, turinčio kursuoti tarp orbitinės stoties „Lunar Gateway“ ir Mėnulio paviršiaus, koncepcinis modelis buvo pristatytas per Pasaulinį astronautikos kongresą, vykstantį Vokietijos mieste Brėmene.
Planuojama, kad šis aparatas galės skraidinti keturių žmonių įgulą, toną įrangos ir būti Mėnulio paviršiuje iki dviejų savaičių be degalų papildymo, o tuomet sugrįžti į orbitinę stotį.
Aparatas su keturiomis atramomis iš pirmo žvilgsnio atrodo panašus į nusileidimo modulį „Eagle“, panaudotą per „Apollo“ astronautų pirmąjį išsilaipinimą Mėnulio paviršiuje 1969 metais, bet yra gerokai aukštesnis.
Vis dėlto NASA pirmiausiai nori 2023 metais pasiųsti astronautus į aštuonių dienų trukmės skrydį aplink Mėnulį „Lockheed Martin“ kuriamu erdvėlaiviu „Orion“. Šį aparatą į kosmosą turėtų iškelti tebekuriama galinga NASA raketa „Space Launch System“ (SLS).
Be to, privati bendrovė „SpaceX“ taip pat siekia 2023 metais surengti pirmąjį kosminio turizmo skrydį aplink Mėnulį. Bendrovės erdvėlaivio, kurį turėtų iškelti „SpaceX“ raketa „Big Falcon Rocket“ (BFR), pirmuoju keleiviu turėtų tapti japonų milijardierius Yusaku Maezawa. Jis pažadėjo taip pat pakviesti jį lydėti 6–8 menininkus.
