Įvairūs gyvūnai – nuo tigrų ir iki jūros planktono – valgydami žuvį, gerdami vandenį ar tiesiog kvėpuodami oru savo kūne kaupia perfluoralkilines ir polifluorintos alkilines medžiagas (PFAS), dar vadinamas „amžinaisiais chemikalais“.
PFAS galima rasti daugybėje pagamintų prekių – nuo maisto pakuočių ir drabužių iki priešgaisrinių putų ir teflono keptuvių, rašo „Science Alert“.
Nors jos naudingos, nes yra atsparios vandeniui, karščiui ir dėmėms, PFAS nesuyra aplinkoje, todėl joms prigijo „amžinų cheminių medžiagų“ pravardė.
Kaip rašo Europos chemikalų agentūra, visų PFAS sudėtyje yra anglies ir fluoro junginių, kurie yra vieni stipriausių junginių organinėje chemijoje. Tai reiškia, kad naudojami jie nesiskaido, taip pat nesiskaido ir aplinkoje – štai iš kur atsirado „amžinųjų chemikalų“ vardas.
Visoje planetoje krintančiuose krituliuose ir dirvožemyje gali būti nesaugus šių medžiagų kiekis.
Dėl to plačiai paplitusi gyvų būtybių tarša, teigiam ne pelno siekiančios organizacijos „Environmental Working Group“, besispecializuojanti buitinių cheminių medžiagų tyrimų ir propagavimo srityje, ataskaitoje.
Šios organizacijos mokslininkai surinko 125 recenzuojamus tyrimus, kuriuose per pastaruosius penkerius metus buvo tiriama laukinė gyvūnija dėl PFAS.
Daugelis tyrimų buvo atliekami netoli žinomos PFAS vietos, pavyzdžiui, gaisrų gesinimo bazės ar pramonės objekto.
Šiiuose tyrimuose nepavyko rasti neužterštų gyvūnų populiacijos, kuri galėtų būti naudojama kaip kontrolinė grupė.
„Tai iš tikrųjų pasaulinė taršos problema, ir ji greičiausiai daro poveikį laukiniams gyvūnams visur“, – „Business Insider“ sakė mokslininkas.
Laukiniai gyvūnai visame pasaulyje kovoja su buveinių nykimu, klimato kaita, o kartais ir su brakonieriavimu. Naujoje ataskaitoje teigiama, kad amžinai cheminių medžiagų tarša gali kelti dar vieną grėsmę daugelio rūšių išlikimui.
PFAS poveikis gyvūnų sveikatai nėra gerai ištirtas, tačiau žmonių atveju tyrimai susiejo šių cheminių medžiagų poveikį su kai kuriais vėžiniais susirgimais, skydliaukės ligomis, sumažėjusiu vaisingumu, sulėtėjusiu vystymusi, kepenų pažeidimais, padidėjusiu cholesterolio kiekiu ir sumažėjusiu imunitetu.
Mokslininko teigimu, PFAS nesikaupia riebaluose: daugiausia jų yra baltyminiuose audiniuose, pavyzdžiui – kraujyje, kepenyse ir inkstuose. Nustatyta, kad 99 proc. amerikiečių turi didesnį ar mažesnį PFAS kiekį kraujyje.
Todėl JAV aplinkos apsaugos agentūra dvi labiausiai žinomos PFAS pripažino „pavojingomis medžiagomis“ ir rengia taisykles, kaip sumažinti jų kiekį geriamajame vandenyje.
D.Andrews baiminasi, kad gyvūnai visame pasaulyje gali susidurti su panašia rizika sveikatai.
Kai kurie moksliniai tyrimai leidžia daryti tokias prielaidas. Vieno Šiaurės Karolinoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aligatorių, kurių kraujyje buvo didelis PFAS kiekis, imuninė sistema susilpnėjo.
Norint suprasti, kas tai yra, reikia atlikti daugiau tyrimų. Kaip tyrimai su žiurkėmis negali nuspėti žmonių sveikatos būklės, taip tyrimai su aligatoriais negali nuspėti baltųjų lokių sveikatos būklės.
Tuo pat metu pramonės įmonėse PFAS išmetamos į orą ir patenka į vandens telkinius. Šių išmetamųjų teršalų vietų išvalymas yra svarbiausias veiksnys siekiant sustabdyti daugiau amžinų cheminių medžiagų patekimą į aplinką.
