Bendrovės SIC tyrimo duomenimis, birželį analogine antžemine TV naudojosi maždaug 21 proc. Lietuvos namų ūkių (arba per 300 tūkst. gyventojų). Pernai metų pabaigoje tokių buvo maždaug 26 proc.
Perėjimo prie skaitmeninės TV klausimas aktualiausias kaimo vietovėse – čia analogine antžemine TV tebesinaudoja trečdalis (32 proc.) namų ūkių. Tiesa, kaimo vietovėse jaučiamas didžiausias progresas: prieš dvejus metus jose analoginę antžeminę TV žiūrėjo per 60 proc. gyventojų.
Miestuose analoginę antžeminę TV šiuo metu žiūri apie 19 proc., didmiesčiuose – apie 14 proc. namų ūkių.
Apie ateitį negalvoja
Televizijos paslaugų rinkos dalyviams daugiausia nerimo kelia tai, kad beveik pusė analoginę antžeminę TV žiūrinčių apklaustųjų iki šiol nėra apsisprendę, kuriuo metu pasirūpins reikiama įranga. „Tikėtina, kad sprendimą jie priims paskutinę dieną ar jau po analoginės antžeminės TV signalo išjungimo. Todėl susidarys bent kelių savaičių eilės norinčiųjų įsirengti paslaugas, žmonės liks be jiems įprastų TV kanalų“, – prognozuoja TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.
Šiuo metu kiekvieną mėnesį Lietuvoje vidutiniškai nuperkama apie 6 tūkst. skaitmeninės TV priedėlių bei 10–13 tūkst. naujų televizorių (absoliuti dauguma jų jau turi integruotus priedėlius). Tiesa, dalis televizorių pirkėjų jau yra pasiruošę analoginės antžeminės TV signalo išjungimui ir įrangą perka tiesiog norėdami atsinaujinti.
Tam, kad spalio pabaigoje dauguma žmonių ir toliau sėkmingai matytų TV programas, perėjimas prie skaitmeninės TV (arba mokamų TV paslaugų įsigijimas) turėtų paspartėti bemaž 8 kartus.
Norintys ir toliau nemokamai žiūrėti TV programas turi pasirūpinti specialiu priedėliu (arba įsigyti televizorių, kuriame jis būtų integruotas), didelė dalis žmonių turės įsigyti ir lauko antenas.
Kitas variantas – pasirinkti bet kokią mokamą TV retransliavimo paslaugą (pradedant kabeline, baigiant palydovine ar IP televizija). Tokiu atveju viskuo pasirūpins paslaugos tiekėjas.
TV žiūri 5 valandas per dieną
Reklamos planavimo agentūros „Inspired UM“ direktorius Vasaris Oržekauskas pastebi, kad įsigalint skaitmeninei televizijai ir atsiradus galimybėms matyti daugiau kanalų keičiasi ir TV žiūrėjimo įpročiai. Didėjant kanalų pasirinkimui didieji TV kanalai žiūrovus praranda, o mažųjų, nišinių kanalų auditorija auga.
Tiesa, vertinant bendrai, televizijos žiūrėjimo laikas pailgėjo.
„Dėl šių pokyčių ne tik išpopuliarėjo specializuoti kanalai, bet ir buvo paneigtas mitas, kad Lietuvoje apskritai mažėja televizijos žiūrėjimo apimtys. Nuo 2007 iki 2011 metų televizijos žiūrėjimo laikas ilgėjo 8 proc. – nuo 280 iki 303 minučių per dieną“, – sakė V.Oržekauskas.
