Gruodžio 14 dieną, trečiadienį, A.Tapinas paragino savo sekėjus siųsti pavyzdžius, kai „Meta“ juos blokavo dėl komunikacijos karo Ukrainoje tema.
Iš viso po šiuo įrašu buvo surašyta apie beveik 850 komentarų: daugelis jų su pavyzdžiais, dėl kokių frazių jų paskyros buvo blokuotos ar trinamos jų žinutės bei komentarai.
Vis dėlto su bendrovės atstovais bendraus tik Susisiekimo ministerija – A.Tapinas susitikime nedalyvaus. Su jais nuotoliniu būdu bendraus susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
„Šiandien turėjau susitikti su Meta atstovais – Jakub Turowski, Head of Policy Centrinei ir Rytų Europai ir Vitnija Saldava, Public policy manager.
Kaip matėte, parašiau viešai ir susirinkau šimtus blokavimo atvejų, kai kada visiškai absurdiškų, kad galėčiau pateikti kartu su savo klausimais ir Meta nepasislėptų už teiginio – „na, reikia žiūrėti konkrečius atvejus“. Labai norėjau paaiškinimo, kodėl buvo skirtas banas už parašytą žodį „šaunuolis“, – savo feisbuko paskyroje rašė A.Tapinas.
„Vakar paskambino susisiekimo viceministrė ir informavo, kad Meta nebenori su manimi susitikti ir bendraus tik su ministerija. Matyt, ponas Jakubas buvo užsukęs pasiskaityti reakcijų“, – tęsė jis.
Apie tai, kad „Facebook“ vartotojai sulaukia ilgų „banų“ dėl to, kad naudoja tokius žodžius kaip „orkai“ jau rašė ir 15min.
Vartotojai skundėsi sulaukę blokavimų arba turinio trynimo dėl nuotraukų, epitetų ar netgi dėl įrašo su eilutėmis iš populiarios dainos apie pleškantį stogą.
„Absurdo viršūne tapo tai, jog kai kurie žmonės, kurie komentaruose po mano postu įdėjo printscreenus, kaip įrodymą už ką ir kokias bausmes gavo iš Facebooko, iš karto gavo naujus banus, kai kurie net 30 dienų.
Kadangi sudalyvauti susitikime negaliu, tai paprašiau mūsų Susisiekimo ministerijos atstovų bent jau perduoti mano, kaip vieno daugiausiai sekėjų Lietuvoje turinčio Facebooko vartotojo, poziciją“, – penktadienį savo „Facebook“ įraše rašė A.Tapinas.
Toliau sekė tekstas anglų kalba, kuriame visuomenininkas išreiškė apgailestavimą, kad „Meta“ atstovai nerado laiko ar noro su juo susitikti. Jis bendrovės atstovams priminė, kad yra vienas ryškiausių ir labiausiai sekamų asmenų lietuviškame feisbuke, o jo sekėjų skaičius atitinka 10 proc. Lietuvos gyventojų.
„Žmonės neteko savo 10 metų senumo paskyrų net už tai, kad vartojo ne žeminančius, o tik senamadiškus žodžius, apibūdinančius rusus.
Įdomu tai, kad visuotinai visi man pateikti atvejai buvo iš žmonių, palaikančių Ukrainą. Tikėjausi, kad per mūsų susitikimą galėsite pateikti įrodymų, kad Rusijos agresiją ir karą palaikantys asmenys taip pat gaudavo nuobaudas“, – rašė A.Tapinas.
Viceministrė: bendrovės atstovai sausį atvyks gyvam susitikimui
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė penktadienį žurnalistams teigė, kad pasikviesti A.Tapiną į šį susitikimą buvo jos idėja.
„Pamačiusi tą problemą, inicijavau susitikimą. Norėčiau pabrėžti, kad A.Tapiną kviečiau ne kaip žurnalistą, o kaip vieną iš didžiausių „Metos“ platformos naudotųjų, asmenį, kuris akivaizdžiai rodė, kad tam tikras turinys yra blokuojamas ir kėlė problemą visų suinteresuotų pusių. Tai buvo mano noras ir mano kvietimas dalyvauti“, – kalbėjo ji.
Viceministrės teigimu, „Meta“ atstovai argumentavo, kad sausio mėnesį planuoja atvykti gyvai į susitikimą su Vyriausybės atstovais ir ieškoti sprendimų.
„Jie paprastuoju būdu atsisakė. Man irgi galbūt pasirodė kažkiek keista, dėl to, kad natūralu, kad, jei yra problemos, tik tokių pokalbių metu galima rasti tuos atsakymus. Bet jų yra valia. Aš tiesiog negalėjau pasielgti kitaip ir tiesiog susitikimą turėjome su manimi“, – sakė A.Vaiciukevičiūtė.
15min kreipėsi komentaro į ir „Meta", jį gavę publikaciją papildysime.
Faktų tikrintojų atstovas: tikime, kad bendradarbiavimas nesustos
Tiesa, „Meta“ atstovai su žurnalistais anksčiau susitikti neatsisakydavo – tą rodo praėjusį mėnesį įvykęs pavyzdys.
Lapkritį Vilniuje vyko renginys „Debunk.org x Meta discussion“, kuriame iš Lenkijos atvykęs jau minėtas „Meta“ bendrovės atstovas Jakubas Turowskis atsakinėjo į renginio dalyvių klausimus. Tarp dalyvių buvo ir 15min žurnalistė Margarita Vorobjovaitė, kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistai, komunikacijos atstovai.
Šį renginį organizavusios „Debunk EU“ vadovas Viktoras Daukšas 15min teigė, kad atvejis kai bendrovė nepanoro bendrauti su A.Tapinu yra gana neįprastas, tačiau pridūrė besitikintis, kad tai netaps ženklu, jog bendrovė ir toliau vengs bendrauti su žurnalistais ir faktų tikrintojais.
„Aš manau, kad tokių susitikimų tikrai bus, nes mes kaip analitikai vis tiek dirbame sistemiškai, dirbame lėčiau, bet manau, kad pasieksime tą pokalbį, vis tiek jis bus. Kitą savaitę planuojamas darbas Nacionaliniame saugumo ir gynybos komitete, matysime kaip toliau viskas vystysis. Tikrai darbas nesustos – mes esame surinkę tikrai virš 100 pavyzdžių, kai algoritmai suveikė netinkamai“, – kalbėjo V.Daukšas.
Jis pridūrė, kad organizacija ir toliau renkame įrodymus. „Stengsimės su jais ir toliau konstruktyviai kalbėti, kaip spręsti šituos klausimus“, – kalbėjo pašnekovas.
Minėtame renginyje dalyvavęs komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius lapkritį 15min pasakojo tuo metu „Facebook“ atstovui uždavęs ne vieną klausimą – iš atsakymų jam susidaręs įspūdis, kad bendrovė „nevaldo situacijos“.
Kalbėdamas su 15min jis komentavo, kad tai iš dalies yra ir platesnė problema – mažiau populiariomis kalbomis paskelbto turinio blokavimo motyvai dažnai būna mažiau logiški.
„Mokymosi algoritmai pas juos [„Facebook“] padaryti taip, kad jie mokosi iš angliško teksto – verčia ir sprendimus priiminėja iš angliško turinio. Natūralu, kad jų dabartinis kalbos lygis yra prastas, vertimas nepagauna perkeltinių, ironinių reikšmių, todėl sprendimai priiminėjami ant kreivai išversto teksto“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
„Facebook“ atstovas renginyje taip pat teigė, kad pirminis analizės lygis yra automatizuotas, patikrą atlieka dirbtinis intelektas. Algoritmas gali rasti kokį nors „netinkamą“ žodį ir tada sprendimą dėl turinio tinkamumo priima moderatoriai.
„Jie toms mažoms rinkoms neturi resursų, neturi piniginės motyvacijos skirti pakankamai dėmesio. Ir tas važiuoja. Deja, bet ta situacija yra ne demokratiškų šalių naudai, o būtent tokių, kaip Kremliaus trolių armijos, kurios stebi algoritmo veikimo principus“, – kalbėjo L.Ulevičius.
