Tai pirmadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
„Mes kaip tik trečiadienį ruošiamės atsižvelgdami ir į visuomenėje kilusias tam tikras (ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse) diskusijas, iš tikrųjų norime tam skirti papildomai dėmesio mūsų pasitarime ir iš tiesų geriau išsiaiškinti, dėl ko kyla nuogastavimų, ar jie pagrįsti, ar nepagrįsti, ir iš tikrųjų elgtis šituo klausimu visų pirma racionaliai“, – sakė premjeras.
Reikšti savo asmeninės nuomonės dėl susitarimo jis sakė neskubėsiantis.
„Tikrai neskubėčiau reikšti savo asmeninės nuomonės“, – pažymėjo jis.
Tuo metu žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius neigė viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Žemės ūkio ministerija prisidėjo rengiant šį dokumentą ir jį palaikė 2011-ųjų pabaigoje vykusiame ES šalių ministrų susitikime. Ministras tokius pareiškimus vadino rinkiminiais.
„Šūvis į rinkimus, tačiau klaidingas. Ministerija net nedalyvavo ACTA projekto ruošime, mano turimomis žiniomis, ir ministerija nieko nepasirašė“, – žurnalistams pirmadienį sakė K.Starkevičius.
Atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pareikštą nuogąstavimą, kad šis susitarimas kelia grėsmę, jog Lietuvoje bus leista auginti genetiškai modifikuotų organizmus (GMO), ministras pabrėžė, kad tai daryti Lietuvoje draudžiama.
„Mūsų aiški ir griežta politika, kuri galbūt ne visiems patinka, kas liečia genetiškai modifikuotus (organizmus – BNS), kad jų į Lietuvą neįsileist“, – patikino K.Starkevičius.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis žurnalistams pirmadienį pažymėjo, kad iki šiol Vyriausybė esmės nediskutavo dėl susitarimo, kurį Lietuvos ambasadorius Tokijuje pasirašė sausio gale.
„Tenka konstatuoti, kad nebuvo išsamiai diskutuota šituo klausimu su Lietuvos visuomene. Na, ir pačioj Vyriausybėj tokios diskusijos platesnės nebuvo“, – sakė E.Masiulis.
Jis informavo, kad dėl ACTA numatoma surengti diskusiją ir Seimo Žmogaus teisių komitete. Jo teigimu, prieš Vyriausybės sprendimą teikti šį susitarimą prezidentei, kad ši teiktų jį ratifikuoti Seimui, pirmiausia ministrų kabinetas su „platesne visuomenine diskusija“ galėtų išsiaiškinti, ar jis nekenkia „Lietuvos interesams ir Lietuvos piliečių laisvei reikštis internete“.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius neigė Užsienio reikalų ministerijos teiginius, kad jo vadovaujama institucija susitarimui buvo pritarusi.
„Nežinau iš ko galima teigti, kad Teisingumo ministerija pritarė, nes tai yra netiesa. Kaip ir daugelis kitų institucijų derinant iš tikrųjų Teisingumo ministerijos specialistai dalyvavo procese ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad negali ten atsirasti jokių naujų ir griežtesnių baudimų negu jau yra numatyta. Kai kuriais atvejais tai pavyko pasiekti, kai kuriais atvejais – nepavyko pasiekti. Ir iš tikrųjų kai ateina galutinis etapas tai aš galiu pasakyti, kad būtent tai sukelia labai rimtų abejonių, ar pats paketas iš tikrųjų yra palaikytinas“, – dėstė R.Šimašius.
Jis taip pat teigė, kad derinant šį dokumentą „formaliai procedūros buvo ko gero išlaikytos“, bet jis pasigenda pastangų susitarimą paaiškinti visuomenei.
Be to, ministras aiškino, kad pagal procedūras yra visos galimybės arba ratifikuoti sutartį, arba jos neratifikuoti. Jis taip pat dėstė, kad ją priėmus Europos Sąjungai, jos neratifikavusioje Lietuvoje galiotų ne visi susitarimo aspektai.
„Europos Sąjunga kaip tokia per savo teisę turės savo mechanizmus, kaip vienetas atskirai Lietuva ne visais aspektais jos turės laikytis“, – teigė ministras.
Įgaliojimus pasirašyti sutartį Lietuvos įgaliotajam ministrui Japonijoje Albertui Algirdui Dambrauskui sausio 23 dieną potvarkiu suteikė ministras pirmininkas A.Kubilius. Tą pačią dieną paskelbtas prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretas, kuriame ji nurodo pritarianti įgaliojimų suteikimui.
