Su tuo susidūrusieji vėliau pasakojo, kad patyrė nerimą, bejėgiškumą ir netgi paniką. Neretai skųsdavosi miego sutrikimais ir nerimu. Kai kurie buvo gydomi dėl potrauminio streso sutrikimo.
Gydytojai mano, kad pagrindinė neplanuoto pabudimo priežastis – negili anestezija, nors, manoma, savo vaidmenį vaidina ir kai kurie kiti faktoriai, tarp kurių ir individualios paciento savybės.
Tačiau ši problema turi ir kitą, ne tokį akivaizdų aspektą. Anestezijai naudojami preparatai dažnai trukdo formuotis prisiminimams apie tai, kas vyko per operaciją – net jei žmogus jaučia diskomfortą, paskui jis to neprisimena. Ar bent jau to nežinos – mokslininkai pažymi, kad nesąmoningu lygiu tam tikri atsiminimai gali likti. Ir jie potencialiai gali tapti streso šaltiniu.
„Pakanka įrodymų, kad paslėpta atmintis apie operaciją gali išlikti po anestezijos, – tvirtina anesteziologas iš Wisconsino universiteto Aeyal Raz. – Tai kaip smegenyse likęs pėdsakas. Sąmonei jis nepasiekiamas, bet gali paveikti emocijas ir elgesį“.
Atmintis
Dar praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje psichiatras iš Johanesburgo Bernard W. Levinson, atliko eksperimentą su pacientais, kuriems buvo taikoma bendra narkozė (bandyme jie sutiko dalyvauti, nors detalių ir nežinojo). Stomatologinės operacijos metu jis apsimesdavo, kad iškilo nesklandumų ir imdavo šaukti: „Palaukite! Man nepatinka paciento išvaizda. Jis (arba ji) mėlsta. Lūpos visai mėlynos. Duokite jam (jai) daugiau deguonies“. Paskui, po pauzės, sakydavo: „Viskas tvarkoje. Galima tęsti“.
Praėjus mėnesiui, jis pacientus apklausė. Niekas iš jų apgaulės neprisiminė (jie prisiminė tik injekciją prieš operaciją ir pabudimą po jos). Tačiau užhipnotizavus, keturi iš dešimties pacientų, gydytojo tvirtinimu, prisiminė jo žodžius ir galėjo juo beveik tiksliai pakartoti. Dar keturi prisiminė operacijos metu kažką girdėję. Visiems šie prisiminimai sukėlė nerimo jausmą. Vėliau Levinsonas su kolegomis bandymą pakartojo, tačiau rezultatų pakartoti nepavyko – jie tai paaiškino pakankamu anestezijai naudotų preparatų veikimu.
Kaip pažymi tyrimų laboratorijos Niujorke vadovas, Robert Veselis, paslėptų atsiminimų formavimosi mechanizmai leidžia įsisavinti ir naudoti informaciją, papildomai neapkraunant kognityvinio aparato. Juos gali tvarkyti kiti smegenų regionai, nei tvarkantys sąmoningą atmintį. Jo nuomone, šie mechanizmai potencialiai gali suveikti ir veikiant anestezijai, nors šių procesų vyksmas tebelieka neaiškus.
Stresas
Tai gali būti aktualu ne tik bendrajai anestezijai, bet ir kontroliuojamai sedacijai – anestezijai, išlaikant sąmoningumą (ji naudojama, pavyzdžiui, stomatologijai ir plastinėje chirurgijoje). Tam naudojami preparatai dažnai irgi blokuoja atsiminimų susidarymą. Tačiau visiškai diskomforto galimybės neatmeta.
„Man atrodo, kad naudojant tokią anesteziją, daugelis gydytojų viliasi, kad net jei pacientas stresą ir patirs, po to vis viena to neatsimins, – mano Andrew Davidson, Murdocho Vaikų tyrimo centro Melburne vyr. anesteziologas. – Atliekant procedūrą, pacientai dažnai demonstruoja juntamą diskomfortą, kai kurie netgi gali pasiskųsti skausmu. Tačiau dauguma po to viską pamiršta“.
Ar gali tai vėliau sukelti neigiamą efektą? Kai kurie mokslininkai su tokia prielaida sutinka. „Psichologiniai tyrimai rodo, kad netgi rudimentinis aktyvumas susijęs su įsiminimu, gali atsispindėti nuotaikoje ir elgesyje, – pažymi Jackie Andrade, psichologė iš Plymoutho universiteto. – Galima manyti, kad negatyvi patirtis per operaciją pablogina žmogaus savijautą pooperciniu laikotarpiu, nors tai įrodyti ir sudėtinga“.
Dabar JAV atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti pabudimo anestezijos metu ir galimų atsiminimų pasekmes. Nors kol kas išanalizuota nedaug atvejų, autoriai patvirtino, kad pacientams, kurie operacijos metu buvo sąmoningi ir tai atsimena, nustatyti potrauminio streso sindromo simptomai. Daugelis kitų operacinėje buvo sąmoningi (pavyzdžiui, paprašyti galėjo pajudinti ranką), tačiau vėliau viską pamiršo. Duomenų apie tai, ar jiems irgi didesnė PTSS išsivystymo rizika, kol kas nėra.
„Bendraudamas su savo pacientais, paaiškinu jiems, kad kontroliuojamos sedacijos metu jie bus sąmoningi, nors paskui , veikiausiai, nieko neatsimins,“ – sako šiam tyrimui vadovaujantis Aeyalas Razas. „Sakau, kad būsiu šalia, ir jeigu jie jus diskomfortą ar skausmą, galės pasakyti, ir duosiu jiems reikiamų preparatų. Tikiuosi, kad taip jie jausis labiau užtikrinti, ir tai padės jiems išvengti bereikalingo streso“.
