Naujame tyrime teigiama, kad Raudonojoje planetoje (ir kitose Saulės sistemos vietose) 30 mln. metų ilgiau, nei manyta, tęsėsi intensyvių susidūrimų su meteoritais laikotarpis. Šio laikotarpio tyrimai taip pat turi reikšmės gyvybės atsiradimo Žemėje supratimui.
Tokioms išvadoms padaryti padėjo „Juodasis gražuolis“ – tai 2011 m. Sacharos dykumoje rastas nepaprastas meteoritas, kuris, kaip manoma, atskrido į Žemę iš Marso. Oficialus jo pavadinimas – Šiaurės Vakarų Afrika (NWA) 7034, o pirmą kartą jis buvo aprašytas 2013 m. atliktame tyrime. Savo pravardę jis pelnė dėl tamsios išvaizdos.
Mažą Marso paviršiaus gabalėlį daugiausia sudaro bazaltas, jame yra uolienų fragmentų ir mineralų, įskaitant kai kuriuos labai senus cirkonio grūdelius.
Curtin universiteto doktoranto Morgano Coxo vadovaujama mokslininkų grupė tyrė tuos cirkonio gabalėlius ir gautus duomenis paskelbė „Science Advances“ žurnale. Daugiausia dėmesio buvo skiriama cirkonio grūdeliams, kuriuose matomi tokie smūginiai pažeidimai, kokie paprastai atsiranda dėl tokių didelių smūgių, kaip dinozaurus sunaikinusio meteorito.
„Šis 4,45 mlrd. metų senumo marsietiškame cirkonyje aptiktas smūginės deformacijos radinys suteikia naujų įrodymų apie dinamiškus procesus, kurie veikė ankstyvojo Marso paviršių,“ – teigė mokslininkai.
Cirkonis padeda mokslininkams išsiaiškinti galimo Marso apgyvendinimo laiką. „Ankstesniuose cirkono Marso meteorituose tyrimuose, remiantis tuo, kad nėra aiškių smūginių pažeidimų, buvo siūloma manyti, jog gyvybei tinkamos sąlygos galėjo egzistuoti prieš 4,2 mlrd. metų“, – CNET sakė tyrimo bendraautoris Aaronas Cavosie. Atrodo, kad „Juodojo grožio“ analizė rodo, jog Marsas maždaug tuo metu buvo gana smarkiai sudaužytas.
Žinome, ką Žemėje padarė didelio masto smūgiai, tad panašūs įvykiai galėjo pakenkti bet kokiai besivystančiai gyvybei Marse. Mokslininkai teigė, kad Marso „apgyvendinimo langas“ dėl to gali būti vėlesnis, nei manyta, ir galbūt jis prasidėjo prieš 3,7–3,9 mlrd. metų. Tai sutampa su laikotarpiu, kai planetos paviršiuje greičiausiai buvo skysto vandens. Vanduo yra gyvybiškai svarbus ingredientas gyvybei Žemėje, todėl labai svarbus kituose pasauliuose.
Manoma, kad ankstyvojo Marso aplinka buvo šiltesnė ir drėgnesnė, joje buvo tirštesnė atmosfera, kuri galėjo leisti gyvybei išsilaikyti paviršiuje. Tačiau bėgant amžiams Raudonoji planeta prarado didžiąją dalį atmosferos ir šiandien yra labai sausa.
