Čuriumovo-Gerasimenkos kometa nuo Žemės nutolusi per 0,5 mlrd. kilometrų. Aplink kometą šiuo metu skrieja europiečių zondas „Rosetta“, kuris ją vijosi 10 metų. 10.30 val. Lietuvos laiku nuo zondo atsiskirs robotas „Philae“ ir leisis ant kometos. Jei nusileidimas bus sėkmingas, pirmuosius signalus mokslininkai turėtų gauti apie 18 valandą.
– Kaip Jūs vertinate šį įvykį?
Pamatę pirmas „Rosettos“ padarytas nuotraukas, mokslininkai nustebo – kometos forma buvo visiškai kitokia, nei tikėtasi, todėl reikėjo iš naujo įvertinti visas aplinkybes
– Tai istorinis įvykis ne tik iš mokslinės, bet ir iš inžinerinės perspektyvos. „Rosetta“ – pirmasis žmonijos erdvėlaivis, kuris sugebėjo pasivyti kometą ir skrieti kartu su ja. Taip pat tai buvo pirmas erdvėlaivis, kuris, naudodamas vien saulės elementų energiją, sugebėjo beveik pasiekti Jupiterio orbitą. Didelis inžinerinis pasiekimas tas, kad aparatas skriejo 10 metų, atlaikė atšiaurias kosmoso sąlygas ir pasiekė kometą.
– Kometos plotas – apie 4 km. Mokslininkai labai apdairiai rinkosi, kur nusileisti robotui, kad jis nesudužtų. Ar sudėtinga nutūpti kometoje?
– Nusileisti nėra taip paprasta, nors, palyginti su nusileidimu į Marsą, viskas atrodytų paprasčiau, nes gravitacijos jėga šimtus kartų mažesnė, plotas mažesnis. Bet reikia nepamiršti, kad vis dėlto žmonija tai daro pirmą kartą. Nežinome, kas mūsų laukia, koks paviršiaus tankis, kiek jis bus palankus nusileisti.
Įdomus faktas, kad, pamatę pirmas „Rosettos“ padarytas nuotraukas, mokslininkai nustebo – kometos forma buvo visiškai kitokia, nei tikėtasi, todėl reikėjo iš naujo įvertinti visas aplinkybes, daug kartų skrieti 10 kilometrų atstumu nuo orbitos, kad pavyktų išrinkti saugią vietą nusileisti. Kometos paviršius labai nelygus. Yra daug uolų ir, be abejo, turi būti parinkta vieta, kuri bus saugi ir įdomi moksliniu aspektu.
– Kokiu tikslu robotas ten nusileis?
– Tikslas – atlikti tam tikrus mokslinius tyrimus. Zondas turi specialius įrankius, todėl galės įsigręžti ir maždaug iš 2 metrų gylio paimti mėginių bei ištirti jų sudėtį. Taip pat jis tyrinės seisminį aktyvumą kometos, t. y. kas vyksta kometos viduje. Ir, žinoma, darys panoramines nuotraukas.
– Kam visa tai daroma?
– Įdomu, kad kometose jau seniai buvo aptinkama organinių molekulių, įvairių nukleininių rūgščių, taip pat būtent tų dalelių, kurios iš esmės leistų atsirasti gyvybei. Netgi yra mokslinių hipotezių, kad būtent iš kometų gyvybė ir buvo atnešta į Žemę. Manau, kad mokslininkai ir siekia atskleisti tas paslaptis – ištirti hipotezes ir prielaidas, kad galbūt gyvybė pirmiausia atsirado kometose.
