Grenlandijos ledo danga skyla labai greitai, o ledo sluoksnis per 2011-2014 metus sumažėdavo 1 trln. tonų. Tyrėjai mano, kad taip gali būti dėl šių ežerų, rašo sciencealert.com.
Didžiosios Britanijos mokslininkų komanda analizavo šimtus palydovais darytų vaizdų ir meteorologinius duomenis, paimtus iš Langhovde ledyno Rytų Antarktidoje, ir pirmą kartą pastebėjo, kad nuo 2000 iki 2013 m. tokių ežerų atsirado 8 tūkstančiai.
Kai kurie šių ežerų naikina po jais esančią ledo dangą, o tai gali turėti pasekmių visos ledo dangos stabilumui.
Mokslininkai iki šiol manė, kad Rytų Antarktida buvo menkai paveikta temperatūros kilimo ir vandenynų temperatūrų pokyčių, ir visą dėmesį buvo sutelkę į Arkties pusiasalį, kuriame fiksuoti reikšmingi atmosferos ir vandenynų pokyčiai.
Rytų Antarktidos ledo dangos skilimas buvo kur kas subtilesnis. Dabar tyrėjai teigia, kad žinių trūkumas ribos mūsų galimybes nuspėti tolesnius tokių ežerų atsiradimo padarinius.
Ežerai Antarktidoje atsiranda vasaros metu, kai pakyla temperatūra, ir ilgai nebūna – jie išnyksta užšaldami iš naujo, nuteka vertikaliai per plūduriuojantį ledą arba nuteka į upes ledo paviršiumi.
Dėl pastarųjų dviejų reiškinių nyksta Grenlandijos ledas ir silpnėja ledo plokščių struktūra, tokiu būdu skatinamas jų skilimas. Tad manoma, kad tokios pat pasekmės gali laukti ir Antarktidoje.
Kartais mokslininkai užfiksuodavo, kaip gėlas vanduo teka tiesiai į jūrą nuo ledyno pagrindo, o šaltas gėlas su druskingu vandeniu susimaišęs vanduo teka taip, kad inicijuoja dar didesnį ledo praradimą.
Tūkstančiai ežerų Rytų Antarktidoje atsirado dėl klimato atšilimo. Mokslininkų komanda nustatė, kad per 13 metų šilčiausia vasara buvo 2012-2013 metais, o dienos temperatūra sausį buvo 0,8 laipsnio Celsijaus didesnė.