Antradienio vakarą – retas astronominis reiškinys: nusileidus Saulei ryškiai sušvis Venera ir Jupiteris

Pastaraisiais vakarais ypač arti vienas kito buvę ir vis artėję Venera ir Jupiteris antradienį atsidūrė nepaprastai arti vienas kito ir šį antradienio (birželio 30 d.) vakarą Saulei nusileidus pasirodys kaip viena superryški dviguba (dvinarė) žvaigždė, kurią žiniasklaida jau spėjo praminti Betliejaus žvaigžde.
Vieni ryškiausių danguje matomų objektų Venera ir Jupiteris antradienio vakarą bus matomi tarsi viena itin ryški žvaigždė
Vieni ryškiausių danguje matomų objektų Venera ir Jupiteris antradienio vakarą bus matomi tarsi viena itin ryški žvaigždė / Scanpix nuotr.

Nors žvelgiant iš Žemės šios planetos atrodys ypač arti viena kitos, iš tikrųjų jas skiria šimtai milijonų kilometrų. Paskutiniais birželio vakarais temstančiame danguje galima stebėti šių Saulės sistemos planetų konjunkciją. Tai – „intymiausias“ šių planetų suartėjimas iki 2016 m. rugpjūčio. Beje, Venera ir Jupiteris yra ryškiausi iš Žemės matomo naktinio dangaus objektai po Mėnulio ir Tarptautinės kosminės stoties (TKS).

Jupiteris yra 11,8 karto didesnis už Venerą, o tai reiškia, kad abi planetos stebint iš Žemės atrodys panašaus dydžio.

Venera aplink Saulę apskrieja per 225 dienas, Žemė – per 365, o Jupiteris – per 4 330 dienų, todėl toks planetų suartėjimas ir susijungimas – retas astronominis reiškinys. Kitą kartą Veneros ir Jupiterio konjunkcija bus matoma 2016 m. rugpjūčio 16 d., tačiau tik tam tikrose geografinėse platumose. Europoje analogiško suartėjimo teks laukti iki 2019 m. lapkričio.

Lietuvoje Veneros ir Jupiterio konjunkciją geriausia stebėti virš horizonto šiaurės vakarų pusėje maždaug tarp 22:00 ir 23:00 val., kai Saulė jau būna nusileidusi. Kuo daugiau laiko praėję nuo saulėlydžio, tuo ryškiau matomi suartėję dangaus kūnai. Tiesa, jie irgi sparčiai leidžiasi, tad grožėtis šiuo įspūdingu astronominiu reginiu įmanoma toli gražu ne visą naktį, o tik maždaug apie porą valandų po saulėlydžio.

Svetainėje „Sky&Telescope“ rašoma, kad Venera su Jupiteriu bus taip arti vienas kito, jog vakaro danguje atrodys kaip „įspūdinga dviguba žvaigždė“. Kielderio observatorijos (Nortumberlandas, JK) astronomas Nickas Howesas sako, kad pro teleskopo objektyvą Jupiteris atrodys apskritas, o Venera bus pjautuvo formos.

„Kampinis nuotolis tarp planetų bus toks menkas, kad jį bus galima ištiestos rankos atstumu pridengti mažojo piršto galu, – pasakojo astronomas. – Tiesa, reikės giedro dangaus šiaurės vakarų pusėje. Vaizdas dar įspūdingiau turėtų atrodyti pro nedidelio mėgėjiško teleskopo objektyvą arba žvelgiant pro galingesnius žiūronus – mat tada tame pačiame regėjimo lauke matysis ne tik Veneros pjautuvas ir Jupiteris, bet ir perlų vėrinį primenantis Jupiterio palydovų ketvertas.“

Venera dabar nuo Žemės nutolusi 90 mln. km, Jupiteris – 10 kartų toliau (apie 900 mln. km). Tačiau Jupiteris yra 11,8 karto didesnis už Venerą, o tai reiškia, kad abi planetos stebint iš Žemės atrodys panašaus dydžio.

„Šis dviejų ryškiausių planetų spektaklis vakaro danguje – iš tikrųjų nuostabus ir neeilinis astronominis reiškinys, kuriuo gali pasigrožėti kiekvienas nepatingėjęs vakare pakelti akių į dangų šiaurės vakarų kryptimi, – sakė Populiariosios astronomijos bendrijos viceprezidentas Robinas Scagellis. – Galbūt daliai žmonių tai atrodys kaip kažkas neįprasto, tačiau tai – tik natūralus ir gražus sutapimas. Antradienio vakarą Jupiteris buvo beveik tiksliai virš Veneros, tačiau planetų pora įspūdingai arti bus matoma trečiadienį ir dar kelis vakarus.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų