Demonstracijos be įgulos metu raketa pakilo iš Boka Čikos miesto Teksase. Šiuo bandymu planuota pasiųsti viršutinę raketos pakopą į rytus ir apskrieti beveik visą Žemės rutulį ratu. Sėkminga šio bandymo eiga reikšminga NASA planams po 50 metų sugrąžinti žmones į Mėnulio paviršių ir galiausiai nuskraidinti į Marsą.
Viršutinis „Starship“ segmentas jau anksčiau buvo išbandytas trumpaisiais šuoliais, tačiau šiandien turėjo būti pirmas kartas, kai jis kilo į orbitą su apatine pakopa.
Raketos paleidimui ketvirtadienio popietę „SpaceX“ turėjo 62 minučių langą, kuris prasidėjo 16 val. 28 min. Lietuvos laiku. Raketa nuo žemės atsiplėšė 16 val. 33 min. Tačiau po pakilimo praėjus 4 minutėms danguje pasigirdo sprogimas.
Raketa patyrė gedimą skrydžio viduryje – prieš pat antrosios pakopos atsiskyrimą, kurį „SpaceX“ tviteryje apibūdino kaip „greitą neplanuotą išmontavimą“.
Nepaisant sprogimo „SpaceX“ teigia, kad paleidimas buvo labai sėkmingas. Aiškesnė nelaimės priežastis kol kas nepaskelbta.
NASA vadovas Billas Nelsonas pasveikino „SpaceX“ po pirmojo integruoto skrydžio bandymo.
„Kiekvienas didelis pasiekimas istorijoje reikalavo tam tikro lygio apskaičiuotos rizikos, nes su didele rizika ateina didelis atlygis, – rašė jis tviteryje. – Laukiame visko, ko išmoko „SpaceX“, iki kito skrydžio bandymo – ir toliau“.
Pirminis raketos paleidimas turėjo įvyktį pirmadienį, tačiau likus kelioms minutėms iki pakilimo paskelbta, kad dėl degalų nutekėjimo problemos pakilimas atidėtas.
Jau anksčiau „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas ragino neturėti didelių lūkesčių, mat pirmuosius bandymus kosmoso sektoriuje visados lydi nesklandumai.
Tikimasi, kad ateityje „Starship“ raketa pakeis skrydžių į kosmosą tvarką, mat yra suprojektuota patogiam pakartotiniam naudojimui. E.Musko teigimu, raketa galėtų skraidinti žmones ir palydovus į orbitą kelis kartus per dieną.
Žvilgsnis iš arčiau
„Starship“ yra ne tik didžiausia ir galingiausia pasaulyje raketa, bet ir nepanaši į nieką, ką „SpaceX“ kada nors yra sukūrusi. Tiesą sakant, ji nepanaši į jokią kitą raketą pasaulyje. Visos raketos ilgis siekia 120 metrų, plotis – 9 metrus.
„Starship“ raketų sistemą sudaro milžiniškas pirmosios pakopos greitintuvas, vadinamas „Super Heavy“ bei daugkartinio naudojimo kapsulė, kuri skraidins įgulą bei krovinius. Taip pat 33 „Raptor“ varikliai, sėkmingai išbandyti vasario mėnesį.
Pirmoji pakopa po skrydžio turėtų nusileisti panašiai kaip ir „SpaceX“ daugkartinio naudojimo raketa „Falcon 9“. Tačiau naujoji raketa turi reikšmingą skirtumą – antroji pakopa taip pat turėtų nusileisti ant Žemės.
Daugiausia sidabrinės spalvos „Starship“ išvaizda sukurta iš nekoroduojančio lydinio, vadinamo 300 serijos nerūdijančiu plienu. Tai pirmas kartas nuo XX a. šeštojo dešimtmečio, kai kas nors pagamino raketą iš šios medžiagos.
Dauguma raketų kompanijų vengia plieno todėl, kad jis sunkus, o kuo sunkesnė raketa, tuo mažesnį naudingąjį krovinį galima iškelti į kosmosą su tais pačiais degalų bakais. Vietoj to daugumos raketų išorinis karkasas gaminamas iš patvarių, bet lengvų metalų, pavyzdžiui, aliuminio ir titano. Titanas puikiai tinka, kad raketa būtų lengva, tačiau jis gali kainuoti 15–20 kartų brangiau nei plienas.
Tačiau plienas ekstremaliomis temperatūrinėmis sąlygomis veikia geriau nei titanas. Tai svarbu tiek esant dideliam karščiui, pavyzdžiui, paleidimo ir grįžimo į atmosferą metu, tiek dideliam šalčiui, pavyzdžiui, giliame kosmose, kai skrydžių į Marsą metų raketą veiktų –270 laipsnių temperatūra pagal Celsijų.
„Starship“ turi juodą apatinę dalį, panašią į NASA kosminių erdvėlaivių „Space Shuttle“ dalis. Šis sprendimas pasirinktas ne be reikalo.
Juoda spalva – tai iš silicio dioksido pagamintos karščiui atsparios šešiakampės plytelės, skirtos apsaugoti erdvėlaivį nuo karščio, kai jis įskries į Žemės atmosferą.
Vienas „Starship“ plytelių ir „Space Shuttle“ plytelių skirtumas yra jų šešiakampė forma. „Shuttle“ plytelės buvo kvadratinės.
Federalinės aviacijos administracijos duomenimis, „SpaceX“ paleidimo licencija šiam „Starship“ bandomajam skrydžiui galioja penkerius metus, todėl bendrovė turi nemažai rezervų dėl reguliavimo pabaigos papildomiems bandymams.
Žingsnis kosmoso kolonizacijos link
NASA jau ilgą laiką planuoja žmonių grįžimą į Mėnulio paviršių bei išsilaipinimą Marse.
Šis tikslas bus įgyvendintas per NASA misijų seriją, pavadintą „Artemis“. Pirmoji misija – skrydis aplink Mėnulį be įgulos – jau įvyko, o 2024 m. lapkritį planuojamas „Artemis II“, kurio metu bus pakartotas pirminis maršrutas su įgula. Galiausiai, misijas vainikuos „Artemis III“, kurio metu žmonės išsilaipins Mėnulyje. Kol kas planuojama, kad tai įvyks 2025 m., tačiau ekspertai teigia, kad tikimybė, jog misija bus pavėlinta – didelė.
Tačiau, priešingai nei „Apollo“ misijų metu, dabar NASA sistemos astronautų į Mėnulį nenuskraidins.
NASA turima raketa – „Space Launch System“ (SLS) pakels erdvėlaivį „Orion“ į Mėnulio orbitą, o iš šio taško iki Mėnulio paviršiaus astronautus nugabens ir nusileidimo funkciją atliks „Starship“.
Kai misija bus baigta, „Starship“ pargabens įgulą atgal į „Orion“, kuris grįš į Žemę.
„Artemis“ misijas vainikuoti turėtų ir nuolatinės žmonių bazės Mėnulyje įrengimas – Mėnulio orbitoje skriejanti stotis „Gateway“.
Anot NASA, įgyvendinant tarptautinę ir komercinę partnerystę, „Gateway“ galimybės apims prieplaukas įvairiems atvykstantiems erdvėlaiviams, erdvę įgulai gyventi ir dirbti, taip pat laive atliekamus mokslinius tyrimus, skirtus heliofizikos, žmogaus sveikatos ir gyvybės mokslų bei kitoms sritims tirti. „Gateway“ bus labai svarbi platforma, kurioje bus kuriamos technologijos ir pajėgumai, padėsiantys artimiausiais metais atlikti Mėnulio ir Marso tyrimus, o ateityje ši stotis gali tapti tarpine stotele kelionių į Marsą metu.
NASA administratorius B.Nelsonas yra sakęs, kad tikisi, jog iki 2040 m. bus surengta misija į Marsą su įgula.
