Tyrėjai surengė eksperimentą, kuriame dalyvavo 3005 pagyvenę amerikiečiai. Jiems reikėjo atlikti paprastą testą ir atskirti penkis kvapus: mėtos, odos, žuvies, rožės ir apelsino. Didžioji dalis žmonių (78%) teisingai įvardino 4–5 kvapus. 3,5% – tik vieną arba visai negalėjo pateikti teisingo atsakymo. Likusieji pateikė 2–3 teisingus atsakymus.
Po penkerių metų iš visų dalyvių 430-ies (12,5%) jau nebuvo tarp gyvųjų. Per penkerius metus mirė 39% neįveikusių testo. O štai tarp normalios uoslės žmonių šis rodiklis buvo tik 10%. Taigi, tarp sutrikusios uoslės žmonių mirusiųjų buvo gerokai daugiau. Mokslininkai taip pat atsižvelgė į dalyvių amžių, pajamas, sveikatos būklę ir kitus reikšmingus faktorius.
Kol kas specialistai šio reiškinio priežasčių įvardyti negali. Gali būti, kad jų reikia ieškoti atsistatančiose uoslės sistemos kamieninėse ląstelėse. Tokiu atveju kvapų skyrimo gebėjimo praradimas liudytų apie organizmo atsistatymo funkcijos sutrikimą
Antroji hipotezė – kad uodžiamasis nervas yra vienintelis galvos nervas, tiesiogiai kontaktuojantis su aplinka. Būtent juo visokiausios kenksmingos dalelės ir mikrobai patenka į centrinę nervų sistemą.
