Apklausos duomenimis, dažniausiai žmonės pasigenda informacijos apie el. parašo saugumą ir teisinę galią (22 proc.), dokumentų pasirašymą tarptautiniame lygmenyje (20 proc.), el. pasirašymo priemones (16 proc.) ir kaip apskritai pradėti naudotis šia paslauga bei kokias galimybes tai atveria (15 proc.).
Pasak K.Gabrilavičiūtės, visuomenės edukavimas yra pirmasis žingsnis tvaresnio ir saugesnio pasaulio link. „Nedažnas žino, kad dokumentų pasirašymas el. parašu nereikalauja jokio papildomo technologinio išsilavinimo ir užtrunka vos kelias minutes. Žmonėms svarbu sudėtingus technologinius procesus paaiškinti paprasta, suprantama kalba. Problema ta, kad paieškos sistemose suvedęs užklausą informacijai gauti dažnas naudotojas pasiklysta informacijos šaltiniuose ir neretai papuola į sudėtingus technologinius klodus“, – teigia „Dokobit“ atstovė.
Ji pataria kliautis patikimų, geriausiai šalyje vertinamų šios paslaugos teikėjų ir institucijų dalinamasi informacija – ar tai būtų straipsniai žiniasklaidoje, įrašai tinklaraščiuose, socialiniuose tinkluose, ar kita viešai prieinama informacija. Kaip pavyzdžius ji vardija svetaines Eparasas.lt, Elektroninisparasas.lt ar Dokobit.lt, taip pat „eIDAS“ reglamentą, kuris apibrėžia el. parašo naudojimą ES šalyse.
Kad žmonės pasigenda informacijos lietuvių kalba, atspindi ir „Dokobit“ sulaukiamos užklausos, pagalbos prašymai. „Į mus žmonės kreipiasi įvairiausiais klausimais, nuo bendrinių, tokių kaip el. pasirašymo pagrindai, iki siauresnių, pavyzdžiui, „eIDAS“ reikalavimai. Esame labai atviri, dalinamės informacija ir inicijuojame auditorijos švietimą – rengiame edukacinio pobūdžio straipsnius, dalyvaujame radijo laidose ir panašiai. Juk viskas prasideda nuo žinojimo, o supratus el. pasirašymo naudas, šiai paslaugai abejingų ar skeptiškų paprastai nelieka“, – sako K.Gabrilavičiūtė.
El. parašo augimo kalviai – darbas ir pandemija
Dalis apklausoje dalyvavusių žmonių galvoja, kad pradėti naudotis el. parašu juos paskatintų daugiau panaudojimo galimybių (8 proc.) ar platesnis besinaudojančiųjų ratas (6 proc.). Bet realybė rodo ką kita: el. parašą jau naudojantys apklausos dalyviai teigė, kad šiam žingsniui juos pastūmėjo darbas (48 proc.), pandemijos metais galioję karantino ribojimai (17 proc.), taip pat aplinka, t.y., nes visi aplinkiniai taip pasirašinėja (14 proc.).
Kitaip sakant, dažniausiai ne žmonių norai, baimės ar įsitikinimai lemia jų sprendimą pradėti naudotis el. parašu, bet susiklosčiusios aplinkybės. Pavyzdžiui, darbdavio sprendimas pereiti prie tvaresnio ir saugesnio dokumentų valdymo.
„Verslus pereiti prie el. pasirašymo procesų skatina tokie aspektai, kaip laiko, pinigų taupymas, patogumas, tvarumas, o taip pat ir saugumas. Patikrinti, ar fizinis parašas nesuklastotas, yra sudėtingiau, tuo tarpu kvalifikuoto el. parašo nei suklastoti, nei perkelti teoriškai neįmanoma – visu tuo pasirūpina el. pasirašymo technologija, kriptografiniai algoritmai. Kvalifikuoti el. parašai turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir tradiciniai, pasirašyti ranka“, – pastebi K.Gabrilavičiūtė.
Ji priduria, kad svarbų vaidmenį el. parašo paslaugos augimui turėjo pandemija: darbui persikėlus į nuotolį, poreikis pasirašyti įvairiausias sutartis, sąmatas ir kitus dokumentus niekur nedingo. Be to, nuotoliniu būdu reikėjo ne tik dirbti, bet ir priimti naujus darbuotojus. Šiuos ir kitus iššūkius padėjo spręsti el. pasirašymas – skaidrus, saugus ir paprastas būdas dokumentus pasirašyti per nuotolį.
„Dokobit“ atstovė skaičiuoja, kad pirmaisiais pandemijos metais Baltijos šalyse, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, el. būdu pasirašytų dokumentų skaičius išaugo 430 procentų, o naujai atradusių el. pasirašymą verslų skaičius padidėjo beveik 2 kartus.
„Įmonėse, kurios jau buvo susipažinusios su el. parašo galimybėmis, el. būdu pasirašytų dokumentų skaičius šoktelėjo dėl paprastos priežasties – jei anksčiau dokumentai el. parašais buvo pasirašomi tik su klientais, siekiant suteikti jiems geresnę patirtį ir tuo pačiu sutaupyti laiko, dabar juos reikėjo pasirašinėti nuotoliniu būdu ir viduje, ir su tiekėjais. Taip pat, apribojus fizinių susitikimų galimybes, el. būdu pradėta pasirašinėti ir visus kitus dokumentus, kas iki tol buvo atliekama klientui atvykus į aptarnavimo skyrius arba dokumentus pristatant per kurjerius, siunčiant paštu“, – priežastis vardija pašnekovė, pridurdama, jog daugumoje el. pasirašymo galimybę per pandemiją atradusių verslų tai prigijo ir jie toliau progresyviai integruoja skaitmeninius sprendimus savo procesuose.
Taupo laiką, pinigus, tausoja aplinką
„Dokobit“ atstovė kaip vieną dažniausiai linksniuojamų mitų įvardija tai, kad dokumentus pasirašyti el. parašu yra sudėtinga, reikia kažkokios papildomos įrangos, mokymų ar tiesiog papildomo technologinio išmanymo. Pasak jos, tiesa ta, kad šiais laikais elektroniniu parašu pasirašyti net paprasčiau nei ranka.
„Dokumentą el. parašu pasirašyti užtrunka vos kelias minutes ir nebereikia ne tik spausdinti, daryti kelių kopijų, siųsti tradiciniu paštu, bet ir vežti kurjeriu ar laukti kitų asmenų parašų, įveikiančių ilgą kelią. Visas procesas persikelia į internetinę erdvę. Čia reiktų nepamiršti ir dar vieno svarbaus faktoriaus – sistemos, į kurią būtų galima įkelti ir pasirašyti dokumentą“, – sako K.Gabrilavičiūtė.
El. pasirašymą atradę žmonės greitai įvertina privalumus: remiantis apklausa, dažniausiai kaip pagrindinę naudą žmonės nurodo laiko taupymą (30 proc.), saugumo aspektas svarbus 20 proc., gamtos saugojimas ir pinigų taupymas – po maždaug 15 proc. skaitytojų, dar 13 proc. respondentų jaučiasi šiuolaikiškesni.
K.Gabrilavičiūtė atkreipia dėmesį, kad laiko taupymas apima kur kas daugiau nei patį pasirašymo procesą, kuris trunka vos kelias minutes. „Dokumentų pasirašymas el. parašu leidžia išvengti beribio lakstymo nešint šūsnimis popierių ne tik savame biure, bet ir keičiant lokaciją – keliaujant pas klientus ar partnerius į kitą miesto galą, kitą miestą ar netgi šalį. Taupomas ir laikas, kurį praleistume dokumentų spausdinimui, skenavimui, surišimui, archyvavimui ir panašiai. Maža to, pasirašyti el. parašu galima net keliaujant. Verslas, suteikdamas galimybę naudotojams greitai pradėti naudotis paslaugomis, nevykstant į biurą ar saloną, taupo ir savo darbuotojų, ir tų pačių klientų laiką, o šiais laikais patogumas ir aptarnavimo kokybė yra vieni svarbiausių aspektų“, – privalumus vardija ekspertė.
Augant elektroninių paslaugų spektrui, kyla ir el. pasirašymo poreikis. Žmonės turi vis daugiau galimybių įsigyti prekes ar paslaugas tiesiog sėdėdami namuose, o įmonėse procesai vyksta greičiau ir efektyviau, taip taupomi pinigai ir sunaudojama mažiau kitų resursų. Viso to pridėtinė vertė – tvarumas: el. parašas leidžia atsisakyti popieriaus, taupyti elektrą, kurą, todėl mažėja išteklių eikvojimas ir aplinkos tarša.
„Dokobit“ pardavimų ir verslo plėtros vadovė skatina žmones, prireikus pasirašyti kokį nors dokumentą ar sutartį, pasidomėti galimybe tai padaryti el. būdu. „Pagal „eIDAS“ reglamentą, viešojo administravimo įstaigos turi priimti nustatytus reikalavimus atitinkančius el. parašus, kuriais pasirašyti joms teikiami elektroniniai dokumentai. Tuo tarpu verslai patys linkę inicijuoti dokumentų pasirašymą el. parašu. Vyksta natūrali plėtra – belieka tikėtis, kad ji tik greitės“, – viliasi K.Gabrilavičiūtė.
