Tarp didžiausių jų naujovių – „MacBook“ kompiuterius lenkiantis našumas, ryškesni ekranai ir kone skustuvo ašmenų plonumą pasiekę korpusai.
„iPad“ linija „Apple“ produktų asortimente buvo bepradedanti panašėti į pamirštą našlaitę. Paskutiniai jos įrenginiai buvo pristatyti gūdžiais 2022 m., o ryškesnių inovacijų laukėme dar nuo 2020 m. „Išsilaisvinkime“ pavadintame renginyje šis naujovių badas pagaliau buvo išsklaidytas.
„iPad Pro“ atgimė naujame „kūne“, su kone dvigubai galingesniu „M4“ procesoriumi ir rinkoje dar nematytu „Ultra Retina XDR“ ekranu, o paprastesnio planšetinio kompiuterio pageidaujantiems vartotojams atsirado galimybė rinktis didesnį ekraną turintį „iPad Air“. Deja, būsimųjų pirkėjų nusivylimo netikėtai susilaukė naujųjų planšetinių kompiuterių priedai“, – pasakoja „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.
Ploniausias „Apple“ produktas
„iPad Pro“ dizainas reikšmingai nesikeitė dar nuo 2018 m., tačiau mažai išvaizdos pokyčių laukusių gerbėjų būtų patikėję, kad jie įvyks įrenginių matmenyse, o tiksliau – storyje. Naujieji profesionalų linijos planšetiniai kompiuteriai „sulyso“ iki vos 5,1 mm ir plonumu pralenkė iki tol ploniausiu „Apple“ produktu tituluotą „iPod Nano“.
„Nors kalbame apie milimetrais matuojamą skirtumą, įrenginius bandę apžvalgininkai vienbalsiai teigia, jog jis iš tiesų juntamas ir daro teigiamą įtaką planšetinio kompiuterio ergonomikai. Prie to prisideda ir beveik 100 gramų sumažėjęs svoris, dėl kurio „iPad Pro“ laikant rankose taip greitai nepasireikš raumenų nuovargis ir bus galima komfortiškiau žiūrėti vaizdo turinį ar naudotis rašikliu. Tačiau toks reikšmingas korpuso suplonėjimas lėmė ir vieną paradoksą – „iPad Pro“ tapo plonesnis ir lengvesnis už „iPad Air“, kurio pavadinimas būtent ir asocijuojasi su grakštumu“, – teigia M.Baltušis.
Daug ką nemaloniai nustebino žinia, kad naujieji „iPad“ nebus suderinami su jau daugelį metų parduodamais aksesuarais.
Priešingai, nei prabangieji „Pro“, „iPad Air“ žymesnių išvaizdos pokyčių išvengė. Vienintelis pastebimas skirtumas nuo pirmtako – į dešinę ekraną ribojančio rėmo pusę persikėlusi priekinė kamera. Kadangi vis daugiau vartotojų planšetes naudoja su klaviatūra, horizontaliai padėčiai subalansuota objektyvo pozicija padės geriau atrodyti vaizdo skambučiuose.
Nedidele staigmena tapo tai, kad greta 11 colių „iPad Air“ modelio buvo pristatyta didesnė 13 colių versija. Taigi, nuo šiol bus galima rinktis net iš keturių skirtingų „Apple“ planšetinių kompiuterių – „iPad Pro 11“, „iPad Pro 13“, „iPad Air 11“ ir „iPad Air 13“. Tokiu būdu pirkėjams sudaroma galimybė gauti didesnės įstrižainės ekraną, papildomai neišlaidaujant galimai nereikalingoms „Pro“ funkcijoms.
Nematytas ekranas ir netikėtas „M4“ lusto debiutas
Pristatydama naujuosius „iPad Pro“, „Apple“ nepasikuklino ir su jų ekranais. Planšetiniuose kompiuteriuose sumontuota visiškai nauja „Ultra Retina XDR“ matrica, po kurios įmantriu pavadinimu slepiasi gerbėjų ilgai laukta OLED technologija. Pastaroji jau beveik dešimtmetį sutinkama išmaniuosiuose telefonuose ir pasižymi itin sodriomis spalvomis bei dideliu kontrastu.
„JAV technologijų milžinė daugybę metų delsė sekti paskui konkurentus ir planšetiniuose kompiuteriuose diegti OLED, kadangi didesnės įstrižainės ekranuose ši technologija negali užtikrinti pakankamo ryškumo. „Apple“ šiai problemai pagaliau rado kūrybingą priešnuodį – kompanija sumuštinio principu suklijavo dvi atskiras OLED matricas, taip pagerindama vaizdo šviesumą, kuris pasiekė savo klasėje dar nematytą 1600 nitų ribą. Maža to, dvigubas pikselių sluoksnis turėtų taip pat padidinti ekranų ilgaamžiškumą, apsaugodamas nuo OLED būdingo išdegimo“, – ekrano subtilybes detalizuoja ekspertas.
Šiokia tokia laukine korta tapo „iPad Pro“ skirtas lustas. Apžvalgininkai prognozavo, kad naujosiose planšetėse išvysime pernai spalį debiutavusį „M3“, bet „Apple“ renginyje netikėtai pristatė visiškai naują 10 branduolių „M4“ mikroschemą. Nepaisant vos pusmetį siekiančio amžiaus skirtumo, naujasis lustas už pirmtaką yra maždaug pusantro karto spartesnis ir tas pačias užduotis gali atlikti vartodamas kur kas mažiau energijos. Kitaip tariant, naujausias „iPad Pro“ šiuo metu yra našesnis net už dvigubai daugiau kainuojantį „MacBook Pro“ nešiojamąjį kompiuterį.
Visa ši galia, kompanijos teigimu, turėtų atsiskleisti montuojant 4K raiškos vaizdo įrašus „LumaFusion“ programoje arba rengiant profesionalius garso įrašus „Logic Pro“ aplikacijoje, tačiau spėjama, kad tikroji tokio skuboto naujojo lusto išleidimo priežastis – daug geresnis suderinamumas su lokaliai įrenginyje veikiančiais dirbtinio intelekto modeliais, kurie debiutuos jau rudenį pasirodysiančiame „iPadOS 18“ atnaujinime.
Deja, nei įspūdingoji OLED matrica, nei „M4“ lustas nepasieks „iPad Air“ linijos – jos pirkėjams teks tenkintis įprastu LCD ekranu ir minimaliai nuo pirmtako „M1“ atnaujintu „M2“ procesoriumi.
Kontraversiška priedų linija
Šaukštu deguto technologijų bendruomenės susižavėjimui naujųjų „iPad“ atnaujinimais tapo šiems įrenginiams skirti aksesuarai. Beveik po šešerių metų pertraukos atnaujintas „Apple Pencil Pro“ dėl naujo giroskopo nuo šiol galės geriau imituoti dailininko teptuką, o paspaudimo jutiklis padės menininkams greičiau pakeisti piešimo spalvą ar virtualų įrankį. Deja, tiek naujasis „Pencil Pro“, tiek atnaujinta „Magic Keyboard“ su papildoma funkcijų eile neveiks su senesniais planšetinių kompiuterių modeliais bei bus vienintelis pasirinkimas šiųmečių „iPad Pro“ ir „iPad Air“ pirkėjams.
„Daug ką nemaloniai nustebino žinia, kad naujieji „iPad“ nebus suderinami su jau daugelį metų parduodamais aksesuarais, bet „Apple“ dėl to kaltina objektyvias priežastis. Jų teigimu, senieji priedai netinka dėl pasikeitusių naujųjų planšečių matmenų ir dėl to pasislinkusių vidinių magnetų pozicijų. Ta pati kliūtis neleis naujųjų aksesuarų išbandyti ir ankstesnių „iPad“ kartų turėtojams.
Sunku pasakyti, kiek iš tiesų to buvo siekiama tyčia, bet neatmestina, jog „Apple“ taip siekia senąsias planšetes turintiems asmenims suteikti dar daugiau motyvų atsinaujinti ir taip patirti geriausias naujų aksesuarų suteikiamas galimybes. O tai tikrai nėra lengva užduotis, nes vartotojai savo planšetinius kompiuterius linkę keisti daug rečiau, nei išmaniuosius – beveik kas 6 metus“, – svarsto „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.
