„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Apskaičiavo, kada Žemė bus nebetinkama gyvybei: kiek laiko mums liko?

Tarptautinė mokslininkų grupė teigia, kad jei CO2 išmetimas nesumažės, dėl pasaulinio atšilimo iki 2500 m. Amazonės miškai taps sausringomis vietovėmis, Amerikos Vidurio Vakarai – tropiniai, o Indijoje bus per karšta gyventi.
Pasaulio pabaiga
Pasaulio pabaiga / 123rf.com

„Turime įsivaizduoti, kokioje Žemėje teks gyventi mūsų vaikams ir anūkams, ir ką galime padaryti dabar, kad sąlygos ateityje jiems būtų palankesnės“, – „Scitechdaily“ sakė Christopher Lyon, anksčiau dirbęs Lydso universitete, o dabar – Makgilio universiteto podoktorantūros tyrėjas. - Jei mums nepavyks pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir išmetamųjų teršalų kiekis toliau didės, daugelis pasaulio vietų dramatiškai pasikeis.“

Monrealio ir Jungtinės Karalystės mokslininkai atliko pasaulinio klimato modelio prognozes, pagrįstas nuo laiko priklausančiomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje prognozėmis pagal mažo, vidutinio ir didelio poveikio švelninimo scenarijus iki 2500 metų. Jų išvados, paskelbtos žurnale „Global Change Biology“, parodė, kad po 400 metų Žemė taps svetima vieta žmonijai.

Nederlingos ir negyvenamos teritorijos

Pagal mažo ir vidutinio klimato kaitos švelninimo scenarijus, neatitinkančius Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslo apriboti visuotinį atšilimą gerokai mažiau nei 2 laipsniais pagal Celsijų, augmenija ir geriausi pasėlių plotai gali persikelti į ašigalius. Taip pat sumažėtų kai kurioms kultūroms auginti tinkama teritorija. Vietovės, kuriose nuo seno vyrauja turtingos kultūros ir ekosistemos, pavyzdžiui, Amazonės baseinas, gali tapti nederlingos, rašoma „Scitechdaily“.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad atogrąžų regionuose, kurie yra labai apgyvendinti, karščio lygis žmonėms gali tapti mirtinas.

Pasaulis po šimtmečio

Daugelyje moksliniais tyrimais pagrįstų ataskaitų neapžvelgiamas tolesnis nei 2100 m. horizontas. Norint visapusiškai suvokti ir planuoti klimato poveikį pagal bet kurį scenarijų, mokslininkai ir politikos formuotojai turi žvelgti gerokai toliau nei 2100 m., teigia komanda.

123RF.com nuotr./2019 m. vasario 15 d. Londone vykęs aktyvistų protestas
123RF.com nuotr./2019 m. vasario 15 d. Londone vykęs aktyvistų protestas

„Paryžiaus susitarimas, Jungtinės Tautos ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos mokslinio vertinimo ataskaitos – visa tai rodo, ką turime padaryti iki 2100 m., kad pasiektume savo tikslus, ir kas gali nutikti, jei to nepadarysime“, – sako C.Lyon. „Tačiau šis kriterijus yra trumparegiškas, nes 2100 m. dabar gimusiems žmonėms bus tik 70 metų.“

Mokslininkai daro išvadą, kad klimato prognozės ir nuo jų priklausanti politika neturėtų sustoti ties 2100 m., nes jomis negalima iki galo suvokti galimo ilgalaikio poveikio klimatui masto.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs