Begalybė skaičių
Garsioji konstanta π (tariama pi) yra apskritimo ilgio ir jo skersmens santykis. Pavadinimas „pi“ kilęs iš 16-osios graikų abėcėlės raidės ir matematikų naudojamas konstantai žymėti nuo XVIII a. pradžios. Pirmieji 10 pi skaitmenų yra 3,141592653, tačiau konstanta yra vadinamasis iracionalusis skaičius, t. y. jos negalima išreikšti įprasta trupmena ir ji turi begalinį skaičių skaitmenų po kablelio.
Rugpjūčio 5 d. Šveicarijos Grizono taikomųjų mokslų universiteto mokslininkai paskelbė, kad naudodami Duomenų analizės, vizualizavimo ir modeliavimo kompetencijų centro (DAViS) kompiuterį, jie sumušė tiksliausios pi reikšmės rekordą. Bandymą pasiekti rekordą dar turi oficialiai patvirtinti Gineso rekordų knyga.
„Rekordo sumušimas yra tik šalutinis mūsų darbo, rengiant didelio našumo kompiuterių infrastruktūrą darbui mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, poveikis“, – „Live Science“ sakė pagrindinis tyrėjas Thomas Kelleris, Grizono taikomųjų mokslų universiteto kompiuterių mokslininkas.
Žinoti daugiau pi skaitmenų nėra itin svarbu matematikai
Pi apskaičiavimas dideliu tikslumu jau seniai naudojamas kaip etalonas kompiuterių skaičiavimo galiai patikrinti. 2019 m. „Google“ debesų kompiuterijos sistema konstantos reikšmę apskaičiavo daugiau nei 31 trilijono ženklų po kablelio tikslumu, o 2020 m. Timothy Mullicanas iš Hantsvilio, Alabamos valstijoje, ne pelno siekiančios organizacijos „North Alabama Charitable Computing“ įkūrėjas, naudodamasis savo asmeniniu kompiuteriu apskaičiavo 50 trilijonų ženklų po kablelio, skelbiama Gineso rekordų knygoje.
DAViS komanda ne tik sumušė T.Mullicano rekordą, bet ir tai padarė per maždaug trečdalį laiko – užtruko tik 108 dienas ir 9 valandas, o T.Mullicanas – 303 dienas, nors skaičiavimams atlikti naudojo tą patį algoritmą.
T.Kelleris sakė, kad DAViS kompiuteris pralenkė ankstesnius rekordininkus dėl padidėjusios operatyviosios atminties (RAM).
„Skaičiavimams iki 68,2 trilijono ženklų po kablelio reikia apie 316 terabaitų operatyviosios atminties [apie 324 500 gigabaitų]“, – sakė Kelleris. „Mūsų žiniomis, tokios mašinos neįmanoma nusipirkti, o jei ir pavyktų, ji būtų labai brangi.“
Todėl kompiuteriuose buvo naudojami kietieji diskai, kad būtų padidinta operatyvioji atmintis.
Tyrėjai planuoja kompiuterį, kuriuo buvo atliekami skaičiavimai, ateityje naudoti skaičiuojamajai skysčių dinamikai ir RNR analizei atlikti, teigė mokslininkas.
Komanda neplanuoja apskaičiuoti daugiau pi dešimtųjų dalių ir yra įsitikinusi, kad netrukus kas nors atims rekordą. „Žvelgdamas į ankstesnį rekordo siekimo tempą, tikiuosi, kad kitas sėkmingas bandymas pasiekti rekordą įvyks bet kada per artimiausius dvejus metus“ – teigė jis.
