Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 01 14

Apsvarstykite prieš pirkdami: šiuose maisto produktuose aptinkama daugiausia mikroplastiko

Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla kalbos apie mikroplastikus ir nanoplastikus. Dauguma atvejų plastikai minimi aplinkos užterštumo temose, tačiau šių dienų realybė – daug niūresnė, nes nedidelės plastiko dalelės jau yra tapusios maisto mitybos grandinės dalimi. 15min pasidomėjo, kaip plastikai patenka į mūs maistą ir kokiuose produktuose šių dalelių koncentracija būna didžiausia.
Mikroplastikas
Mikroplastikas / 123RF.com nuotr.

Kaip plastiko dalelės patenka į maistą?

Mikroplastikai ir nanoplastikai (kaip rodo pavadinimas) yra mažos plastiko dalelės. Oficialiai mikroplastikai apibrėžiami kaip mažesni nei penkių milimetrų skersmens plastikai – mažesni už standartinį perlą, naudojamą papuošaluose.

Mažosios plastikų dalelės skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminės yra smulkios dalelės, skirtos komerciniam naudojimui, pavyzdžiui, kosmetikai, taip pat mikropluoštai, išsiskiriantys iš drabužių ir kitos tekstilės (pvz., žvejybos tinklų). Tuo tarpu antrinės yra dalelės, kurios atsiranda suirus didesniems plastikiniams daiktams, tarkim, vandens buteliams. Šį skilimą sukelia aplinkos veiksniai – daugiausia saulės spinduliuotė ir vandenyno bangos.

Plačiai žinoma, kad pagrindinė plastiko problema – ilgaamžiškumas. Plastmasė gali suirti per šimtus ar tūkstančius metų. Tai ilgas laikas, per kurį šios dalelės spėja ne tik nuniokoti aplinką, bet ir pakenkti gyviems organizmams.

123RF.com nuotr./Mikroplastikas paplūdimyje
123RF.com nuotr./Mikroplastikas paplūdimyje

Mikro ir nanoplastiko dalelės kaupiasi audiniuose ir yra duomenų, kad gali sukelti lėtinį uždegimą. O kol dalelės suyra, gali įgyti naujų fizikinių ir cheminių savybių, tad didėja toksinio poveikio rizika.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad minimalus mikroplastiko kiekis sukelia ląstelių žūtį, alerginę reakciją ir ląstelių sienelių pažeidimus. Tuo tarpu oro taršos dalelės, kaip jau žinoma, patenka į organizmą ir kasmet sukelia milijonus ankstyvų mirčių.

Liūdna žinia ta, kad praeitais metais mikroplastiko dalelių pirmą kartą atrasta ir žmogaus kraujyje bei plaučiuose. Vis dar neaišku, kaip jis sąveikauja plazmoje, tačiau iš naujausių duomenų akivaizdu, kad patekęs į kūną mikroplastikas keliauja iš vieno organo į kitą.

Trečdalis visų plastiko atliekų patenka į dirvožemį arba gėluosius vandenis – iš čia joms atsiveria lengvas kelias į augalų šaknis ar gyvūnų skrandžius.

Kiekvieną savaitę žmogus įsisavina apie 5 gramus mikroplastiko.

„Reuters“ duomenimis, kiekvieną savaitę žmogus įsisavina apie 5 gramus mikroplastiko. Per metus šis kiekis pasiekia 250 gramus. Mikroplastikas į mūsų organizmus patenka per geriamą vandenį, orą, o svarbiausia – per vartojamą maistą.

Štai kuriuose produktuose mikro ir nanoplastiko dalelių yra daugiausia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais