Ji daug vėsesnė nei kitos už Saulės sistemos ribų esančios planetos – vos keliais laipsniais šiltesnė už Žemę. Apskaičiuota, kad jos paviršiaus temperatūra siekia apie 42 laipsnius Celsijaus.
Gliese 12b yra Žemės dydžio arba šiek tiek mažesnė – kaip Venera.
Mokslininkai mano, kad galėtų palaikyti gyvybę
Egzoplanetomis mokslininkai vadina planetas, esančias už mūsų Saulės sistemos ribų.
Jos paprastai yra labai karštos ir dažnai daug didesnės už mūsų planetą.
Tačiau ekspertai mano, kad Gliese 12b gali būti tinkamos temperatūros, kad jos paviršiuje būtų tam tikros gyvybei reikalingos sąlygos, pavyzdžiui, vanduo.
Gliese 12b yra gana toli – už 40 šviesmečių.
Šviesmečiai – tai mokslininkų naudojamas matas, paaiškinantis, kaip toli yra daiktai kosmose. Juo matuojama, per kiek laiko šviesa iš kažkurios vietos atkeliauja iki mūsų, taigi 40 šviesmečių reiškia, kad šviesa mus pasiekia per 40 metų.
Mokslininkai mano, kad Gliese 12b sąlygos gali būti labai panašios į Žemės. Vis dėlto planeta būtų per karšta žmonėms.
Be to, ji yra labai toli, todėl, užuot tyrinėję šią planetą, mokslininkai žinias apie ją tikriausiai panaudos tam, kad išsiaiškintų, kur dar galime rasti gyvenamų egzoplanetų.
NASA turi specialų palydovą TESS, skirtą ieškoti ateivių gyvybės egzoplanetose. TESS reiškia „Transiting Exoplanet Survey Satellite“ (liet. Tranzitinių egzoplanetų tyrimo palydovas) – jis ieško egzoplanetų ir siunčia duomenis atgal, kad mokslininkai galėtų juos išnagrinėti.
Mokslininkai, ieškodami planetų, kuriose galėtų būti gyvybės, ieško kelių dalykų.
Planeta turi būti vadinamojoje aukso gyslų zonoje – pakankamai šilta, kad joje galėtų atsirasti gyvybė, bet ne per karšta.
Ji taip pat turi būti pakankamai arti artimiausios žvaigždės, atmosferoje turi būti tam tikras slėgis ir tinkamos sąlygos vandeniui.
Niekas neturi jokio supratimo, kaip galėtų atrodyti gyvybė, kitoje planetoje – greičiau nei mažų žalių žmogeliukų mokslininkai tikėtųsi mikrobų, bakterijų ar net fosilijų, rašo BBC.