Yra galaktikų, kuriose žvaigždės formuojasi tūkstantį kartų sparčiau, bet yra ir tokių, kuriose žvaigždėdara praktiškai sustojusi. Kas sustabdo žvaigždžių formavimąsi ir išstumia dujas, iš kurių galėtų formuotis žvaigždės, lauk iš galaktikos?
Egzistuoja dvi pagrindinės idėjos: arba sparčios žvaigždėdaros žybsnis sukuria galaktinį vėją, kuris išmeta lauk labai daug dujų, arba tą patį padaro branduolio aktyvumas – centrinės supermasyvios juodosios skylės ryjamos dujos, kurių spinduliuojama energija gali nustelbti visas galaktikos žvaigždes.
Didelis juodųjų skylių aktyvumas yra siejamas su galaktikų susiliejimais, nes šie procesai sujaukia dujas galaktikoje ir leidžia joms nukristi juodosios skylės link.
Bet dabar aptikta galaktika, kurioje po susiliejimo ėmė pūsti stiprus galaktinis vėjas, tačiau nėra jokių centrinės juodosios skylės aktyvumo požymių. Galaktikos masė yra panaši į Paukščių Tako, tačiau ji yra daugybę kartų mažesnė, nes susiliejimo metu beveik visa abiejų besijungiančių galaktikų medžiaga buvo suspausta į šimto parsekų skersmens zoną (palyginimui, Saulę nuo Paukščių Tako centro skiria 8000 parsekų, o mūsų Galaktikos disko skersmuo yra apie 30000 parsekų).
Per pastaruosius dešimt milijonų metų galaktikoje vidutiniškai formavosi po 1000 Saulės masių naujų žvaigždžių kasmet, o šiuo metu iš jos pučia vėjas, 1000 km/s greičiu išnešantis maždaug 300 Saulės masių dujų per metus. Šios savybės yra panašesnės į aktyvaus branduolio sukeliamus vėjus, tačiau jokio branduolio aktyvumo požymio galaktikoje nėra. Gali būti, kad branduolys buvo aktyvus seniau, dabar užgeso, tačiau vis dar matome jo sukurtą vėją, tačiau autorių teigimu, didesnė tikimybė, jog stebimą tėkmę sukūrė ypatingai koncentruota žvaigždžių spinduliuotė ir vėjai. Šis atradimas padės geriau suprasti galaktikų evoliuciją.
Su tyrimo ataskaita galima susipažinti šiuo adresu.
