Per pastaruosius du mėnesius rinkoje atsirado dešimtys tokių testų, kurie, kaip viliamasi, turėtų padėti valstybėms apsispręsti dėl karantino režimo palengvinimo, rašo „The Guardian“.
Didžioji dalis tokių testų reklamuojami kaip patikima priemonė parodyti, ar žmogus jau yra persirgęs koronavirusine infekcija.
12 nepriklausomų centrų, tarp kurių yra ir Marion Koopmans vadovaujamas Erasmuso universiteto Medicinos centras, šiuo metu bando išsiaiškinti, ar šie testai iš tiesų daro tai, ką žada jų gamintojai.
Anot jos, šiuo metu yra parduodami daugiau kaip 200 gamintojų serologiniai testai, tačiau jų patikimumas dorai netirtas.
Laboratorijose COVID-19 ligai diagnozuoti naudojami molekuliniai testai – jie parodo viruso genetinę medžiagą. Jei žmogus pasveikęs, tokie testai neparodo nieko.
Tuo metu serologiniai testai galėtų parodyti, kiek visuomenės jau yra persirgusi koronavirusu, nes dalis žmonių serga besimptome ligos forma arba prasirgo turėdami labai lengvus simptomus.
Serologinis testas parodo kraujyje esančius antikūnus, kurie susidaro kaip atsakas į virusą.
Pirmieji bandymai jais parodė gana nedidelį persirgusių žmonių procentą.
Pavyzdžiui, Stanfordo universiteto profesoriaus Jay Bhattacharya ištyrė 3330 žmonių Santa Klaros mieste ir aptiko, kad virusu persirgę apie 4 proc. Tačiau jo tyrimas susilaukė daugybės kritikos. Tokie tyrimai buvo vykdomi Niujorke bei Gangelto mieste Vokietijoje. Šie tyrimai parodė gerokai didesnius skaičius – nuo 14 iki 21 proc.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad šiuose miestuose buvo ligos protrūkiai, tad vargu ar čia atlikti tyrimai atspindi situaciją visoje šalyje.
Duomenys apie antikūnus taip pat labai svarbūs COVID-19 vakcinos kūrėjams. Jie turėtų atsakyti į klausimą, ar persirgus šia liga susidaro imunitetas ir jei taip – kuriam laikui.
Taip pat tai turėtų padėti atsakyti į klausimą, ar skirtingas mirštamumas įvairiose šalyse rodo, kad dalies jų gyventojai praeityje buvo labiau veikiami panašių virusų.
Lengviau pasakyti, nei padaryti
Tačiau norint surinkti tokius duomenis, svarbiausia išsiaiškinti, koks yra antikūnų testų tikslumas. Kol kas tai – lengviau pasakyti, nei padaryti, pastebi „The Guardian“.
Virusui prasiskverbus į ląsteles gaminasi baltymas, kuris 60 proc. persidengia su keturiais sezoniniais koronavirusais. Jei testas bus nukreiptas ne į tą baltymo dalį, tai reikš, kad testas nesugebės atskirti, ar žmogus persirgo koronavirusu, ar paprastu peršalimu.
Tam, kad būtų nustatytas testo specifiškumas – teisinga neigiamų rezultatų dalis iš rezultatų visumos, mokslininkai naudoja sveikų žmonių kraujo mėginius, paimtus prieš koronaviruso atsiradimą.
Tam, kad testas būtų patikimas ir naudotinas, jo specifiškumas turi būti 100 procentų.
Jei, pavyzdžiui, 5 proc. populiacijos bus persirgusi koronavirusine infekcija, 90 proc. specifiškumo testas klaidingai parodys 95 iš 1000 kaip persirgusius.
Jei testo specifiškumas yra tinkamas, mokslininkai imasi tirti jo jautrumą – teisingą teigiamų rezultatų dalį iš rezultatų visumos. Tam naudojami sunkia ligos forma bei pakankamai lengvai persirgusių pacientų kraujo mėginiai.
Tačiau pačių testų tyrimai užtrunka, o ekonomiką iš dalies sustabdžiusios valstybės darosi nekantrios.
Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos vyriausybė išreiškė norą, kad visuomenė pati išsitirtų internetu parduodamais testais.
Tačiau viltis sudaužė tai, jog Oksfordo universiteto mokslininkai ištyrė testus, gautus iš Kinijos, ir nusprendė, kad jų specifiškumas ir jautrumas yra netinkami.
Praėjusią savaitę bendrovės „Roche“ ir „Quotient“ paskelbė, kad gavo ES ir JAV patvirtinimą jų gamintiems testams, kurių jautrumas – 100 proc., o specifiškumas – 99,8 proc. Tačiau šiems testams atlikti imamas paciento kraujas, jie turi būti atliekami laboratorijoje.
Praėję infekcinių ligų protrūkiai parodė, kad skubėti su plačios aprėpties epidemiologiniais tyrimais neverta. Jie turi būti kruopščiai suplanuoti, antraip duomenys nebus tikslūs.
Viliamasi, kad antikūnų tyrimas parodys, ar užsikrėtusieji virusu įgijo imunitetą, kuris leistų daliai žmonių sugrįžti į darbus.
Tačiau kol kas nėra žinoma, ar persirgusieji koronavirusu turi vadinamuosius neutralizuojančius antikūnus, kurie neleidžia pasikartoti užkrėtimui.
Klausimas, ar tokie antikūnai susiformuoja visam gyvenimui, ar tik keleriems metams arba mėnesiams, vis dar lieka atviras.
„Atsakyti šiuos klausimus bus būtina, jei tikimės sukurti vakcinas“, – sako Mayo klinikos Klinikinės mikrobiologijos skyriaus vadovė Elitza Theel. Jos teigimu, nuo to priklausys, ar tai bus viena vakcina, ar pakartotinė kasmet, kaip yra sezoninio gripo atveju.
Antikūnai antikūnams nelygūs
Įvairiems patogenams susidaro skirtingas imunitetas, pavyzdžiui, nuo Varicella zoster viruso, kuris sukelia vėjaraupius – prieš kurį susidarantys antikūnai saugo visą gyvenimą, iki ŽIV, kuriuo infekuotų žmonių organizmai gamina daug antikūnų, kurie nedaro nieko, kad neutralizuotų ligą.
Kol kas pirmuosius signalus apie tai siunčia Kinijoje atlikti tyrimai.
Pastarasis 175 pacientų tyrimas parodė, kad sunkiai sirgę COVID-19 gamino daug antikūnų, tuo metu lengviau prasirgę – mažesnį kiekį.
Tai leidžia manyti, jog žmonės, sunkiau sirgę, gali būti apsaugoti nuo ligos ilgiau. Tačiau imunologai dar tik tiria, ar tai yra vadinamieji neutralizuojantys antikūnai.
„Tikimasi, kad yra bent jau dalinis, neilgos trukmės, imunitetas, bet to mes nežinome, kaip ir nežinome, ar švelniai sirgę žmonės įgiję kokį nors imunitetą“, – teigė E.Theel.
Jos teigimu, gali būti, jog trumpai sirgusių žmonių organizmai sudorojo virusą anksčiau, nei susiformavo imuninis atsakas.
Norint suprasti, kaip yra koronaviruso atveju, testai turės būti atliekami mėnesiais ir net metais, nes reikės sekti, kiek laiko organizmas gamina antikūnus.
Dėl šių priežasčių mokslininkai skeptiškai žiūri į vadinamųjų imuniteto pasų dalijimą bent jau artimiausiu metu.
