Tarptautinė mokslininkų grupė analizavo įvairius dinozaurų išmirimo scenarijus ir priėjo išvadą, kad visų dinozaurų išmirimą prieš 66 mln. metų beveik šimtu procentų lėmė į mūsų planetą įsirėžęs asteroidas arba kometa.
Bėda ta, kad kaip tik tuo metu bent jau Šiaurės Amerikoje žolėdžių dinozaurų rūšinė įvairovė buvo labai skurdi, rašoma liepos 28 d. publikuotame žurnale „Biological Reviews“.
„Dinozaurų išmirimas yra viena didžiausių mokslo mįslių, – teigia tyrimo bendraautorius iš Edinburgo universiteto (Škotija) Stephenas Brusatte'as. – Keletas mūsų nusprendėme padirbėti kartu ir paieškoti šios mįslės atsakymo.“
Tyrimo autoriai iš esmės sutaria, kad dinozaurus išnaikinti galėjo Žemės susidūrimas su asteroidu arba, kaip yra manančių, kometa. Dinozaurai išmirė sparčiai, ne palaipsniui.
„Išmirimas buvo ūmus – dinozaurų neliko ne per milijonus, o tik per kelias dešimtis tūkstančių metų“, – „LiveScience.com“ pasakojo S. Brusatte.
Vulkaniniai išsiveržimai, temperatūrų svyravimai ir jūros lygio pokyčiai Žemės paviršių formavo ne vieną milijoną metų iki susidūrimo su kosminiu akmeniu, kuris, kaip manoma, galėjo būti 180 km skersmens, o pataikė į Žemę netoli Meksikos, kur dabar Meksikos įlankoje slūgso Čiksulubo krateris.
Kodėl dinozaurai išmirė, nors, pavyzdžiui, paukščiai ir žinduoliai, sugebėjo išlikti? Iš tiesų, išmirė ir daug paukščių. Tad sėkmė gali būti akla, teigia S. Brusatte'as. Tiesa ta, kad mokslininkai tiksliai nežino, kodėl dauguma dinozaurų rūšių nesugebėjo išlikti.
Kompiuterinio modeliavimo rezultatai byloja, kad klimato ir kraštovaizdžio pokyčiai sumažino Š. Amerikos žolėdžių dinozaurų populiaciją, o šie dinozaurai buvo labai reikšminga mitybos grandinės grandis. Tad asteroidas ar kometa smogė išties nepalankiu momentu. Smūgis galėjo sukelti cunamius, žemės drebėjimus, didžiulius gaisrus ir temperatūros svyravimus, o dinozaurų žūtis mitybos piramidės apačioje galėjo sukelti domino efektą plėšrių dinozaurų rūšims.
Jei asteroidas būtų smogęs keliais milijonais metų anksčiau, kai Š. Amerikoje vyravo didesnė žolėdžių dinozaurų įvairovė, arba keliais milijonais metų vėliau, kai žalumynus rupšnojantys gigantai būtų spėję tą sumenkusią rūšinę įvairovę atgaivinti, dinozaurų apokalipsės gal ir nebūtų buvę, mano mokslininkai.
„Tiesa, labai svarbu išsiaiškinti, ar tai, ką radome Š. Amerikoje, gali būti apibendrinama visam pasauliui, – atkreipia dėmesį tyrimo bendraautorius, Birmingamo universiteto paleontologas Richardas Butleris. – Šiaip ar taip, radiniai Š. Amerikoje byloja, kad ekosistemos uyra labai glaudžiai susijusios. Galbūt tai galėtų būti pamoka žmonijai, kuri kelia vis didesnę grėsme biologinei įvairovei.“
„Manau, dinozaurų atvejis – labai pamokanti istorija, – apibendrino S. Brusatte. – Nelikus įvairovės, didėja rizika neišgyventi.“
Bėda ta, kad kaip tik tuo metu bent jau Šiaurės Amerikoje žolėdžių dinozaurų rūšinė įvairovė buvo labai skurdi, rašoma liepos 28 d. publikuotame žurnale „Biological Reviews“.
„Dinozaurų išmirimas yra viena didžiausių mokslo mįslių, – teigia tyrimo bendraautorius iš Edinburgo universiteto (Škotija) Stephenas Brusatte'as. – Keletas mūsų nusprendėme padirbėti kartu ir paieškoti šios mįslės atsakymo.“
Labai nepasisekė
S. Brusatte'as su dar 10 dinozaurų ekspertų iš viso pasaulio susirinko ir peržiūrėjo naujausias Š. Amerikoje rastas dinozaurų fosilijas, priskirtinas Kreidos periodui (prieš 146-66 mln. metų). Šios eros pabaigą žymi geologinis sluoksnis, kuris vadinamas K-Pg (anksčiau buvo vadinamas K-T). Jis žymi ir dinozaurų eros pabaigą.Jei asteroidas būtų smogęs keliais milijonais metų anksčiau dinozaurų apokalipsės gal ir nebūtų buvę, mano mokslininkai.
Tyrimo autoriai iš esmės sutaria, kad dinozaurus išnaikinti galėjo Žemės susidūrimas su asteroidu arba, kaip yra manančių, kometa. Dinozaurai išmirė sparčiai, ne palaipsniui.
„Išmirimas buvo ūmus – dinozaurų neliko ne per milijonus, o tik per kelias dešimtis tūkstančių metų“, – „LiveScience.com“ pasakojo S. Brusatte.
Vulkaniniai išsiveržimai, temperatūrų svyravimai ir jūros lygio pokyčiai Žemės paviršių formavo ne vieną milijoną metų iki susidūrimo su kosminiu akmeniu, kuris, kaip manoma, galėjo būti 180 km skersmens, o pataikė į Žemę netoli Meksikos, kur dabar Meksikos įlankoje slūgso Čiksulubo krateris.
Kodėl dinozaurai išmirė, nors, pavyzdžiui, paukščiai ir žinduoliai, sugebėjo išlikti? Iš tiesų, išmirė ir daug paukščių. Tad sėkmė gali būti akla, teigia S. Brusatte'as. Tiesa ta, kad mokslininkai tiksliai nežino, kodėl dauguma dinozaurų rūšių nesugebėjo išlikti.
Kompiuterinio modeliavimo rezultatai byloja, kad klimato ir kraštovaizdžio pokyčiai sumažino Š. Amerikos žolėdžių dinozaurų populiaciją, o šie dinozaurai buvo labai reikšminga mitybos grandinės grandis. Tad asteroidas ar kometa smogė išties nepalankiu momentu. Smūgis galėjo sukelti cunamius, žemės drebėjimus, didžiulius gaisrus ir temperatūros svyravimus, o dinozaurų žūtis mitybos piramidės apačioje galėjo sukelti domino efektą plėšrių dinozaurų rūšims.
Ar galėjo išgyventi?
Jei asteroidas būtų smogęs keliais milijonais metų anksčiau, kai Š. Amerikoje vyravo didesnė žolėdžių dinozaurų įvairovė, arba keliais milijonais metų vėliau, kai žalumynus rupšnojantys gigantai būtų spėję tą sumenkusią rūšinę įvairovę atgaivinti, dinozaurų apokalipsės gal ir nebūtų buvę, mano mokslininkai.
„Tiesa, labai svarbu išsiaiškinti, ar tai, ką radome Š. Amerikoje, gali būti apibendrinama visam pasauliui, – atkreipia dėmesį tyrimo bendraautorius, Birmingamo universiteto paleontologas Richardas Butleris. – Šiaip ar taip, radiniai Š. Amerikoje byloja, kad ekosistemos uyra labai glaudžiai susijusios. Galbūt tai galėtų būti pamoka žmonijai, kuri kelia vis didesnę grėsme biologinei įvairovei.“
„Manau, dinozaurų atvejis – labai pamokanti istorija, – apibendrino S. Brusatte. – Nelikus įvairovės, didėja rizika neišgyventi.“
