Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nerimą keliančiomis tariamo neurologo įžvalgomis.
„Neurologas aiškina, kad „cheminės medžiagos, tokios, kaip fluoridas, buvo naudojamos sąmoningai, siekiant suluošint visuomenę, kad ji taptų priklausoma nuo valdžios“, – pasakojo jis.
Tyrimai atskleidė sąsajas, bet...
Iš tiesų kai kurie tyrimai rodo sąsajas tarp fluorido ir vaikų intelekto koeficiento (IQ). 2019 m. buvo paskelbtas vienas tyrimas, kuriame kalbama apie sąsajas tarp besilaukiančių moterų, vartojusių fluoriduotą vandenį, ir jų vaikų intelekto koeficiento. Sulaukus 3-4 metų, jų IQ buvęs šiek tiek žemesnis. Tačiau dėl to per daug jaudintis nereikėtų.
Tyrimo metu buvo stebima 601 motina su vaiku, kurie gimė tarp 2008 m. ir 2012 m. Visos moterys dalyvavo didesnėje motinos ir kūdikio aplinkos cheminių medžiagų tyrimų programoje, į kurią buvo įtrauktos nėščios moterys iš 10 skirtingų Kanados miestų. Mažiau nei pusė motinų gyveno bendruomenėse, kuriose į vandentiekio vandenį buvo pridėta fluoro.
Remiantis motinų užpildytomis anketomis ir fluorido kiekio tyrimais buvo apskaičiuota, kiek fluoro motinos vidutiniškai suvartojo kasdien. Nenuostabu, kad motinos, gyvenančios vietovėse, kuriose į vandentiekį buvo dedamas fluoridas, jo gavo daugiau.
Kai moterys susilaukė vaikų, buvo stebimi ir jie. Po 3-4 metų atliktas testas, siekiant nustatyti jų IQ. Tyrimas atskleidė, kad fluoro paros kiekiui padidėjus 1 mg, intelekto koeficientas sumažėdavo vidutiniškai 3,66 punkto. Tyrėjai nustatė, kad toks ryšys būdingas berniukams, bet ne mergaitėms.
Tačiau tai dar nereiškia, kad rasta fluoro ir IQ sąsaja rodo priežastinį ryšį, pastebėjo sveikatos temomis rašantis „Forbes“ žurnalistas Bruce‘as Y. Lee.
Nevertino kitų veiksnių
Žmonės, gyvenantys vietovėse, kuriose vanduo iš čiaupo yra florizuojamas, gali būti veikiami ir kitų veiksnių arba jų elgsena gali daryti įtaką vaikų IQ rezultatams. Nežinoma pakankamai tyrimo dalyvių gyvenimo detalių, kad būtų galima tiesiogiai sieti šiuos du dalykus.
Be to, IQ balai yra tik vienas iš mąstymo gebėjimų bei raidos rodiklių ir nėra tobulas, nes gali klaidinti. Taip pat, nors statistiškai reikšmingos, sąsajos nebuvo labai stiprios, nes rezultatai buvo įvairūs.
Kaip pastebi „Forbes“, taip pat sunku paaiškinti, kodėl skiriasi mergaičių ir berniukų rezultatai.
Bostono vaikų ligoninės daktaras Davidas C.Bellingeris atkreipė dėmesį, kad tyrimas nepadeda nustatyti saugaus fluorido kiekio geriamajame vandenyje. O per didelis bet ko kiekis gali būti kenksmingas. Tyrimo dalyviai galėjo patirti fluoro poveikį ne tik iš geriamojo vandens, bet ir kitų šaltinių.
Galiausiai dešimties Kanados miestų tyrimo rezultatai nebūtinai gali būti tokie patys kitose populiacijose.
2012 m. atliktos metaanalizės autoriai išanalizavo 27 epidemiologinius tyrimus, siejančius fluoro kiekį skirtingose vietovėse ir jose gyvenančių vaikų intelekto koeficientą. Jie padarė išvadą, kad vaikų, gyvenančių daug fluoro turinčiose vietovėse, IQ buvo gerokai mažesnis nei tų, kurie gyveno mažai fluoro turinčiose vietovėse. Šis tyrimas taip pat yra užkliuvęs internautams ir tapo pamėgtu melagienų atskirties tašku (čia, čia).
Šioje vietoje taip pat yra didelis „bet“. Tyrimas neįrodė, kad būtent fluoridas lėmė pastebėtus skirtumus. Taip pat, kaip pažymi ir analizės autoriai, kiekvienas iš peržiūrėtų tyrimų turi trūkumų, kaip kuriais atvejais ir gana rimtų, kurie riboja galimybę daryti išvadas.
Visų pirma dauguma analizuotų tyrimų buvo atlikti Kinijoje. Kaip pripažino analizės autoriai, daugelyje Kinijos regionų natūraliai turi „didelę fluoro koncentraciją, gerokai viršijančią 1mg/l“. Tai reiškia, kad šių tyrimų rezultatų negalima taikyti Lietuvai, besivadovaujančiai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kad optimali fluorido koncentracija geriamame vandenyje – 0,5-0,8 mg/l.
Antra, daugelyje šių tyrimų nebuvo vertinami galimi klaidinantys veiksniai, pavyzdžiui, arseno ar švino poveikis, jodo trūkumas, socialinė ir ekonominė padėtis, tėvų išsilavinimas ar mityba, kurie taip pat gali turėti įtakos IQ.
„Apskritai tai nėra įtikinamas ar tvirtas įrodymas, kad geriamajame vandenyje esantis fluoras yra susijęs su vaikų intelekto koeficiento mažėjimu“, – padarė išvadą Australijos nacionalinė sveikatos ir medicinos tyrimų taryba.
Kiti tyrimai rodo ką kita
2014 m. Naujojoje Zelandijoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikų, gyvenančių vietovėse su fluoruotu vandentiekio vandeniu ir be jo, intelekto koeficientas nesiskiria. Dėl šio tyrimo struktūros jo rezultatai yra daug patikimesni nei metaanalizės rezultatai.
Mat į metaanalizę įtrauktuose tyrimuose vaikų IQ balai buvo vertinami naudojant aštuonis skirtingus IQ testus vienu metu, o Naujosios Zelandijos tyrime buvo naudotas tas pats IQ testas visiems tyrime dalyvavusiems asmenims ir IQ buvo matuotas kelis kartus per 38 metus. Šiame tyrime taip pat atsižvelgta į keletą galimų klaidinančių veiksnių, įskaitant lytį, socialinę ir ekonominę padėtį, maitinimą krūtimi, gimimo svorį, išsilavinimą.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Teiginys, kad fluoridas yra naudojamas sąmoningai, siekiant luošinti visuomenę yra neteisingas. Yra tyrimų, kurie susieja fluoriduoto vandens vartojimą su žemesniu vaikų IQ, tačiau jie terodo sąsają, kuri neleidžia daryti galutinių išvadų. Be to dauguma tai rodančių tyrimų turi rimtų trūkumų, kurie riboja galimybę daryti tikslias išvadas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
