„Parkis“ pradėtas kurti 2014 m., šiais metais startuolis debiutavo „Litexpo“ parodoje „Išmani Lietuva“, o lapkričio pradžioje – ir sutelkto finansavimo platformoje „Kickstarter“. „Parkio“ idėja kilo, kaip sakoma, „iš reikalo“. Pasikeitus ekonomisto Broniaus gyvenimo būdui, jis iš nuosavo namo persikėlė į naują butą su balkonu. Jame bandė sutalpinti iškart tris dviračius ir pastebėjo, kad tai yra labai sudėtinga – jie užima beveik visą 4,5 kvadratinių metrų balkono plotą. Be to, išsitraukti vieną ne kraštinį dviratį iš visos krūvos beveik neįmanoma, o kabinti juos ant tam skirtų kablių nepatogu, tam reikia vyriškos jėgos.
Perdarė net kelis kartus
Tuomet Bronius pradėjo prekybos centruose ir interneto parduotuvėse ieškoti įrenginių, panašių į dviračių kablius, bet galinčių pakelti dviratį vertikaliai. Paprasti kabliai jo netenkino: užkelti dviratį ant kablio per sunku ir žmonai, ir vaikui.
„Ieškojau tokio įrenginio, kuriuo lengvai galėtų naudotis visa šeima. Paieškos buvo bevaisės, visos esamos dviračio parkavimo sistemos turėjo vieną ir tą patį trūkumą — arba jais naudotis reikėjo fizinės jėgos, arba elektros“, – sakė jis.
Ką reikėtų sukonstruoti, kad pastatyti dviratį vertikaliai galėtų bet kas – net 12 metų vaikas?
Todėl verslininkas pradėjo mąstyti: ką reikėtų sukonstruoti, kad pastatyti dviratį vertikaliai galėtų bet kas – net 12 metų vaikas.
Iš pradžių pasigamino prototipą iš faneros, paskui jau iš metalo. Žinoma, koncepcija labai skyrėsi nuo dabartinio „Parkio“.
„Pats nusibraižai brėžinius, važiuoji į gamyklas, užsakai detales. Paskui sumontuoji, išbandai, matai, kad kažkas neveikia, vėl perdarai. Kol įsitikini, kad toks įtaisas tikrai gali atlikti visas norimas funkcijas“, – prisimena kūrybos procesą.
Pažiūrėti pirmojo prototipo pas Bronių į namus atvyko inžinierius Vygantas, kuris, pamatęs parkavimo įrenginį, iškart pastebėjo ir jo trūkumus. Vygantas įžvelgė, kad įrenginio konstrukcija yra unikali, tačiau norint, kad juo naudotis galėtų visi, jį reikia gerokai patobulinti.
Žvelgiant į lietuvių sukurtą „Parkį“ ant liežuvio galo pulsuoja klausimas: tai kodėl iki šiol pasaulyje niekas tokio paprasto dalyko nesukonstravo? Juk dviračių poreikis auga, o jų laikymo sąlygos daugiabučiuose tikrai negerėja. Taigi problema, kaip sutalpinti šeimos dviračius nedideliame plote, tampa vis aktualesnė.
Lietuvių gudrybė: kaip veikia „Parkis“
Sutaupyti vietos parkuojant dviratį reiškia tik viena – dviratį reikės pakelti. O grįžus iš pasivažinėjimo ir pavargus šis veiksmas nėra jau toks malonus. „Parkis“ šią funkciją atlieka neįtikėtinai lengvai ir paprastai.
Kodėl iki šiol pasaulyje niekas tokio paprasto dalyko nesukonstravo?
Žmogui tereikia įstumti priekinį dviračio ratą į rato fiksavimo mechanizmą, kuriame jis automatiškai užfiksuojamas guminėmis trinkelėmis ir pradedamas kelti į viršų stovo viduje įmontuotų spyruoklių pagalba. Žmogus, stumdamas dviračio sėdynę link stovo, pastato dviratį vertikaliai kad ir viena ranka.
Dviratis nuleidžiamas ant žemės labai panašiai. Trukteli už sėdynės į save (tik reikia pasitreniruoti, kad tiksliai apskaičiuotum jėgą), dviratis nusileidžia į horizontalią padėtį, o rato fiksavimo mechanizmas, laikantis priekinį ratą, jį paleidžia. Viskas labai paprasta.
Jokių didesnių pastangų, jokios elektros.
Esminis skirtumas nuo kitų egzistuojančių įrenginių, veikiančių be elektros, kad toks sprendimas vartotojams primena žaidimą. Jis įtraukia net vaikus. Pasistato dviratį ir skaičiuoja, kiek kartų iš eilės pavyks taisyklingai jį pakabinti. Įtaisą išbandė ir su senyvo amžiaus žmonėmis – viskas veikia, tik reikia perprasti, kaip „Parkis“ pagauna priekinį ratą (15min žurnalistui tai sklandžiai padaryti pavyko tik iš trečio karto – iš pradžių stūmiau per silpnai, paskui pradėjau pataikyti, – aut. past.).
Tai kokios technologijos paslėptos „Parkyje“? Juk, iš pažiūros, tai labai paprastas įtaisas: vežimėlis (rato fiksavimo mechanizmas), pagriebiantis ratą, spyruoklė ir kreipiančioji (aliuminio profilis, kuris gaminamas Švedijoje).
Iš tikrųjų šiame įtaise panaudoti keli gudrūs sprendimai. Viskam pakanka
gamtos jėgų, nereikia jokio pinigus kainuojančio pašalinio energijos šaltinio. Tai simbiozė tarp žmogaus jėgos (švelnus pastūmimas) ir subalansuotos „Parkio“ spyruoklės.
Ieškodami šio įtaiso balanso, vyrai sugaišo dvejus metus. Nes įvairios spyruoklės turi savo specifiką, jų negalima pertempti, reikia apskaičiuoti, iki kokio aukščio kels priekinį ratą. Be to, reikėjo apgalvoti ir saugos mechanizmus, kad įrenginys būtų „draugiškas“ vartotojui – kas būtų, jei neužsifiksuotų ratas, o spyruoklė didžiule jėga jį keltų į viršų? Todėl kūrėjai daug dėmesio skyrė pakėlimo automatiniam stabdymui.
„Tiesą sakant, teko ne tik su inžinieriais bendrauti, bet pačiam vėl pasikartoti fiziką“, – prisipažįsta prietaisą net kelis kartus tobulinęs Vygantas.
Trys viename
Kitas svarbus niuansas – lietuvių sukurtas įtaisas ne tik padeda pastatyti dviratį vertikaliai prie sienos ar turėklo, bet ir suteikia galimybę parkuoti tris dviračius vieną šalia kito, pusės vairo atstumu, kompaktiškai.
Ir dėl to nekyla jokių problemų juos lengvai tiek pastatyti, tiek pasiimti. To pasiekiama tris įtaisus montuojant skirtingu atstumu nuo sienos. Tuomet kiekvieno dviračio „įvažiavimo“ trajektorijos nesikerta tarpusavyje, vairai nesikryžiuoja. Nėra problemos, kad dviračiai yra suspausti – bet kurį galima pasiimti bet kada. Bet svarbiausia, kad toks parkavimas padeda sutaupyti vos ne du trečdalius standartinio balkono erdvės. Be to, atrodo tvarkingai.
Jei „Parkio“ kūrėjams gerai seksis, jie nesustos. Modifikavus įrenginį, jis gali atlikti ir dar vieną funkciją – saugoti dviratį nuo vagių. „Parkį“ lietuviai užpatentavo, sausio mėnesį jau gaus išradimą patvirtinančius dokumentus.
Naujausia žinia iš „Parkio“ kūrėjų stovyklos: jų išradimas tikrai domina užsienio rinkas. Vien „Facebook“ paskyroje „Viral Thread“ filmas apie šį lietuvių sukurtą mechanizmą peržiūrėtas 11 mln. kartų.