„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ar jums rūpėtų, jei šio straipsnio autorius būtų robotas?

Ar jums būtų svarbu, jei laikraštyje ar interneto svetainėje paskelbtą straipsnį parašytų ne praktikantas pajuodusiais paakiais, o kompiuteris? Ar apskritai pajustumėte skirtumą? Sveiki atvykę į „robožurnalistikos“ pasaulį. Jis artėja sparčiau, nei manote, portale BBC.com rašo verslo technologijų reporteris Chrisas Baraniukas.
Naujienų portalas 15min
Naujienų portalas

Naujienų agentūros „Press Association“ (PA) būstinėje Londone pluša nedidelė žurnalistų ir programuotojų grupelė. Jie kuria kompiuterinę sistemą, gebančią nudirbti kelių žmonių darbą – atpažinti įdomias vietines duomenų tendencijas nuo nusikaltimų statistikos iki nesantuokinių naujagimių skaičiaus. Bandydama naująją sistemą PA ėmė vietos laikraščiams el. paštu siųsti kompiuterio sukurtus aktualius kelių pastraipų ilgio tekstus.

„Siunčiame jiems taip sukurtų straipsnių pavyzdžius ir visai nemažai tekstų panaudojama“, – sako vyriausiasis redaktorius Peteris Cliftonas. Jis teigia, kad kartais žurnalistai perrašo arba papildo algoritmų tekstus, bet gana dažnai straipsniai paskelbiami netaisyti. Internete arba spaudoje publikuojami automatizuotai sukurti pranešimai apie rūkymą laukiantis, perdirbamų medžiagų dalį arba atšauktas operacijas.

Alfredo Pliadžio nuotr./ Žurnalistai
Alfredo Pliadžio nuotr./ Žurnalistai

Sparti plėtra

Mažėjant laikraščių tiražams ir reklamai keliantis į internetą, „robožurnalistika“ populiarėja viso pasaulio žinių skyriuose. P.Cliftonas tikisi, kad balandžio pabaigoje agentūra kas mėnesį išplatins po 30 tūkst. tokių straipsnių. Vadinamasis „Radar“ projektas vykdomas drauge su įmone „Urbs Media“, jam finansuoti gauta 706 tūkst. eurų vertės „Google“ dotacija.

Kiek žurnalistų darbo galima automatizuoti? Ar iškilo pavojus žmonių darbo vietoms?

P.Cliftonas pabrėžia, kad šiame etape sistema paprasčiausiai padeda žurnalistams, dalis darbuotojų prisideda kurdami sistemos produkciją. Kol kas automatizuota tik duomenų paieška, kuri žmonėms užtruktų gerokai ilgiau.

Nepaisant to, kompiuterių parašyti straipsniai vis labiau plinta, ypač anapus Atlanto. Pagal JAV geologijos tarnybos duomenis skelbiami dienraščio „LA Times“ įspėjimai apie žemės drebėjimus buvo automatizuoti dar 2014 m.

„Scanpix“/AP nuotr./Žemės drebėjimas
„Scanpix“/AP nuotr./Žemės drebėjimas

Tokių sistemų pavojai išryškėjo praėjusį birželį dienraščiui pranešus apie 6,8 balų žemės drebėjimą prie Kalifornijos krantų. Vėliau paaiškėjo, kad JAV geologijos tarnyba buvo klaidingai paskelbusi informaciją apie 1925 m. įvykį. Automatizuotas „LA Times“ straipsnis pasirodė prabėgus vos minutei po to, kai tarnyba paviešino pasenusį pranešimą. Šiuo atveju visus pralenkusi žiniasklaidos priemonė padarė sau meškos paslaugą.

Praėjusiais metais dienraštis „The Washington Post“ pranešė automatizuosiantis straipsnius apie mokyklų amerikietiškojo futbolo rungtynes.

„Kiekvieną savaitę tekstai bus automatiškai atnaujinami pagal mokyklų futbolo trenerių pateiktus statistinius duomenis“, – buvo aiškinama straipsnyje apie šį sumanymą.

Vida Press nuotr./Naujienų portalai
Vida Press nuotr./Naujienų portalai

Išmanioji pagalba

2017 m. tyrimas parodė, kad Europos žiniasklaidos priemonių žinių skyriuose padedant algoritmams per savaitę sukuriama tūkstančiai straipsnių. Ši Oksfordo universiteto „Reuters“ žurnalistikos instituto apklausa atskleidė, kad automatizuodami turinio kūrimą daugelis leidėjų gali sparčiau pateikti įdomią informaciją – nuo rinkimų rezultatų iki oficialių duomenų socialiniais klausimais.

Esama ir kitų panaudojimo būdų. Vienoje Nyderlandų agentūroje algoritmas perrašo straipsnius paprastesne kalba vaikams skirtai naujienų agentūrai.

Minėto tyrimo autorius Alexanderis Fanta, anuomet dirbęs Austrijos naujienų agentūroje „Austria Press Agency“, padarė išvadą, kad šios sistemos našios, bet daugelis jų ne itin sudėtingos.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Robotė Sophia
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Robotė Sophia

Vis dėlto šiuo metu jau kuriama įmantresnių priemonių. Pranešimų programėlę „WeChat“ sukūrusi kinų technologijų milžinė „Tencent“ neseniai pristatė sistemą, gebančią automatiškai parašyti straipsnį apie pasakytą kalbą. Naujienų svetainės „Quartz“ vykdomasis direktorius Zachas Sewardas nustebo, kai konferencijoje jam dar nenulipus nuo scenos jo kalba jau buvo aprašyta ir publikuota.

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ ėmėsi pertvarkos ketindama labiau panaudoti dirbtinį intelektą.

Robotas žurnalistas galėtų paskambinti velionio artimiesiems paklausti, kaip jie jaučiasi.

Ar gali dirbtinis intelektas išties perimti tradiciškai žurnalistų atliekamas užduotis, pavyzdžiui, telefoninius interviu?

„Robotas žurnalistas galėtų paskambinti velionio artimiesiems paklausti, kaip jie jaučiasi, – svarsto A.Fanta, kalbėdamas apie šias nevienareikšmiai vertinamas, bet dažnai svarbias žurnalistų užduotis. – Tai būtų galima suprogramuoti, bet ar norėtųsi?“

Jis mano, kad vietoj to automatizacija paplis kaip žurnalistų darbo įrankis, tam tikra pagalbinė priemonė ir kad ateityje žurnalistai galės patys rašyti algoritmus, padėsiančius ieškoti šaltinių ar kurti turinį.

Ne vien privalumai

Ar nėra pavojaus, kad propagandos skleidėjai taip pat pasitelks automatizuotas priemones klastodami naujienas politiniais ar nacionaliniais tikslais? Esama duomenų, kad tokiems kėslams algoritmai jau taikomi socialinės žiniasklaidos priemonėse.

„Gana pagrįstai nerimaujama, kad automatizacija padeda rengti išpuolius prieš žodžio laisvę“, – sutinka A.Fanta.

BBC tyrimų grupės „News Labs“ redaktorius Robertas McKenzie sako, kad kompanija kol kas neskelbia algoritmų sukurtų straipsnių, bet pripažįsta, kad jo vadovaujama grupė kuria priemones, kuriomis žurnalistai automatizuoja tam tikras užduotis, pavyzdžiui, „interviu šifravimą ir neįprastų viešųjų duomenų tendencijų atpažinimą“.

Dirbtinis intelektas neabejotinai vis labiau įsigalės žinių skyriuose, bet Harvardo universiteto Niemano žurnalistikos laboratorijos atstovas Joshua Bentonas nemano, kad ši naujovė rimtai kėsinasi atimti darbo vietas. Jo nuomone, esama gerokai didesnių grėsmių, kaip antai mažėjančios pajamos iš reklamos.

Be to, kaip tvirtina J.Bentonas, kompiuteriams bus nelengva perimti pačią sunkiausią ir dėmesingiausiai sekamą žurnalistų darbą – atidžiai pasverti informaciją ir įvertinus visas aplinkybes parašyti objektyvų straipsnį.

„Gera žurnalistika – tai ne tik informacijos gavimas ir perdavimas, bet ir tam tikras, kad ir netobulas, per dešimtmečius susiformavęs menas, – aiškina jis. – Aš nesakau, kad kompiuteriams niekada nepavyks to padaryti, bet, manau, tai nutiks dar negreitai.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs