Jeigu galvojote, kad Stivas Džobsas sukūrė pirmąjį pasaulyje planšetinį kompiuterį, esate visiškai neteisūs. Pagaminti išmanųjį telefoną su dideliu ekranu, ir jį naudoti kaip kompiuterį, sugalvojo prancūzai iš „Archos“, o „iPad“ pasirodė tik sekančiais metais.
Užtat visus laurus, dėl planšetinių kompiuterių išpopuliarėjimo, galime pelnytai kabinti Stivui Džobsui. Būtent šis žmogus pavertė planšetinius kompiuterius į kasdienio vartojimo prekę.
Planšetinių kompiuterių eros pradžioje, ekspertai pasakojo, kad šie įrenginiai gali pakeisti mums įprastus nešiojamuosius kompiuterius. Jau tada į šiuos teiginius žiūrėjau skeptiškai ir, pasirodo, ne be reikalo. Kompiuterio ekrane esanti virtuali klaviatūra tinkama tik nedideliems tekstams rinkti, o „Windows“ aplinka ir pelė išliko patogiausiais darbo įrankiais.
Vis dėl to, planšetiniai kompiuteriai atrado kitą panaudojimo nišą. Jie tapo puikiais įrenginiais prieš miegą perskaityti šviežiausias „15min“ naujienas, sužaisti kelis „Angry Birds“ lygius, patikrinti socialinius tinklus, ar ilgoje kelionėje peržiūrėti filmą.
Prieš tai išvardintoms užduotims atlikti, pilnai užtenka kelis šimtus eurų kainuojančio įrenginio. Dėl to, man nesisekė suprasti, kam yra reikalingi brangiausios komplektacijos „Samsung Galaxy Tab“, kainuojantys virš 1000 eurų. Dar sunkiau sugalvoti, kaip išnaudoti pilnos komplektacijos Apple iPad galimybes, kurių kainos gali pakilti net iki 2600 eurų.
Pažiūrėkime, ką gali vos 200 eurų kainuojantis planšetinis kompiuteris „Teclast T40 Plus“. Šios kompanijos produkcija Lietuvoje nėra pati populiariausia, bet tarptautinėje arenoje „Teclast“ vardas turi svorį. Taip yra dėl to, kad didžioji kompanijos produktų dalis yra parduodama iš oficialios gamintojo paskyros „Aliexpress“ parduotuvėje.
Korpusas ir ekranas
Pirmiausia, reikia akcentuoti, kad planšetė atrodo kiek kitaip, nei gamintojo pateikiamuose paveiksliukuose. Prasidėjus lenktynėms dėl rėmelių aplink ekraną mažinimo, gamintojai ėmė mažinti rėmelius ne tik realiuose įrenginiuose, bet ir „Photoshop“ programinėje įrangoje.
Skaudu, kai nupirktas įrenginys fiziškai atrodo kitaip nei paveikslėliuose. Iš kitos pusės, tokie gudravimai tapo įprasti daugumos didžiųjų gamintojų tarpe, todėl ir mažesnės kompanijos yra priverstos daryti tą patį.
10.4 colio ekranas planšetę paverčia vidutinio dydžio įrenginiu. 10 mm storis neleidžia jos vadinti plona, tačiau 455 g svoris yra nedidelis. IPS tipo ekranas paliko teigiamus įspūdžius.
Jis gerai atkuria spalvas taip pat sugeba užtikrinti pakankamą vaizdo ryškumą. Žiūrint iš šonų vaizdas išsaugo savo ryškumą bei spalvas. Technikos entuziastai gali pasigesti 120 Hz atnaujinimo dažnio, tačiau nebrangiame įrenginyje 60 Hz ekranas yra visiškai pakankamas.
Šiek tiek nuliūdino, kad ekranas pasižymi nestandartine 2000 x 1200 rezoliucija. Tokia rezoliucija atima galimybę žiūrėti Full HD turinį gimtąja raiška. Ekrano kraštinių santykis yra 5:3, todėl jis labiau tinkamas naršymui internete, nei vaizdo įrašų peržiūrai.
Apie planšetės korpusą galime kalbėti tik pozityvius dalykus. Didžioji galinio dangčio dalis pagaminta iš aliuminio, taip pat, norint pagyvinti vaizdą, yra nedidelis tamsaus plastiko akcentas. Viskas surinkta kokybiškai, nepaliekant jokių silpnų vietų.
Kiek erzinančiai atrodo kinietiški hieroglifai, esantys prie planšetės pavadinimo. Jie įkyriai primena „Teclast“ kilmės šalį ir sukuria iliuziją, kad įrenginys buvo kurtas tik vietinei rinkai.
Techninės galimybės
„Unisoc“, kuri ankščiau buvo žinoma kaip „Spreadtrum“, nėra tokia populiari procesorių gamintoja, kaip jos pagrindiniai konkurentai „Mediatek“ ar „Qualcomm“. Tiesa, reikalai stipriai keičiasi – „Unisoc“ pastaruoju metu pralenkė „Huawei Kirin“ ir tapo penktąja pagal dydį „ARM“ architektūros procesorių kūrėja.
Kaip jau galite suprasti, skaičiavimams diriguoja būtent „Unisoc“ sukurtas procesorius „Tiger T618“. Jį sudaro du didelės galios „Cortex-A75“ branduoliai, dirbantys 2,0 GHz dažniu ir šeši mažos galios „Cortex-A55“ branduoliai. Jiems talkina 850 MHz dažniu dirbantis „Mali G52 MP2“ grafinis lustas.
Į kompiuterį galima įstatyti dvi SIM korteles, kurių pagalba jis prisijungia prie 4G ryšio tinklo. Nors ši savybė neturėtų nieko stebinti, vis dar yra net ir 2400€ kainuojančių „iPad“ kompiuterių, su pasauliu komunikuojančių tik Wi-Fi ryšiu. Kai pigiausi 4G įrenginiai šiais laikais kainuoja vos 50 eurų, galime neabejoti, kad tokie sprendimai priimami norint brangiai parduoti funkcijas, kurių savikaina yra maža.
Panašiu būdu „Apple“ bando parduoti ir didelę vidinės atminties talpą. „iPad“ kompiuterio atminties nepavyks išplėsti „MicroSD“ kortele, tačiau už solidžią sumą galime gauti didesnės talpos versiją.
Toks sprendimas ne tik finansiškai nenaudingas vartotojams, tačiau apsunkina duomenų iš fotoaparatų, veiksmo kamerų ar dronų perkėlimą į kompiuterį. Jeigu nuspręsite, kad Jums reikalingas originalus „Apple“ kortelių skaitytuvas, sužinosite, kad jis kainuoja beveik tiek pat, kiek ir anksčiau minėtas pigiausias telefonas, turintis ne tik 4G ryšį, bet ir... integruotą kortelių skaitytuvą.
Grįžkime prie „Teclast“ įrenginio. „T40 Plus“, kaip ir dauguma kitų „Android“ planšetinių kompiuterių, turi „Micro SD“ kortelių skaitytuvą. Jeigu nekaupiate didelės filmų kolekcijos, 128 GB dydžio vidinė talpykla tenkins Jūsų poreikius.
„Teclast“ aprūpino „T40 Plus“ planšetę „Android 11“ operacine sistema. Nors „Google“ jau yra pristačiusi ir dvyliktąją „Android“ versiją, tačiau ji vis dar yra labai retai sutinkama įrenginiuose. Perkant Kinijos gamintojų produktus, teks susitaikyti, kad bus teikiami tik saugumo atnaujinimai, tačiau planšetėj niekad neatsidurs naujesnė „Android“ modifikacija.
Švari „Android“ versija yra vienas svarbiausių smulkiųjų Kinijos gamintojų privalumų. Pirkdami populiariųjų prekinių ženklų „Android“ planšetes ar telefonus, neišvengsite krūvos nereikalingos, įrenginį apkraunančios, programinės įrangos (angl. bloatware).
„Teclast“ mus džiugina nemodifikuota „Android“ versija, kuri veikia greitai ir be jokių strigimų. Geriausias to įrodymas – be jokių papildomų programų, įrenginys naudoja vos 1 GB operatyviosios atminties.
Testai
„Geekbench 5“ testas parodo procesoriaus galią. Vidutinės klasės „Tiger T618“ pademonstravo jo kainą atitinkančius rezultatus. Verta pastebėti, kad procesorius turi tik du didelės galios branduolius ir šešis mažos galios, todėl „Single Core“ rezultatas yra pakankamai aukštas, o „Multi Core“ šiek tiek žemesnis, nei galime tikėtis.
Taip pat išbandėme, kaip planšetei sekasi susitvarkyti su sudėtingomis grafinėmis operacijomis. Tam pasitelktas „3DMark“ programoje esantis „Sling Shot“ scenarijus. Rezultatai patvirtina, kad „Mali G52 MP2“ grafinis lustas labiau pritaikytas paprastiems žaidimams arba sudėtingiems žaidimams, tačiau su vidutinio lygio grafiniais nustatymais.
„Teclast“ aprūpino „T40 Plus“ planšetę keturiais fiziniais garsiakalbiais ir pavadinto šią sistemą „Sweet 3“. Tiek skleidžiamo garso kokybe, tiek garsumu, kompiuteris gali lygiuotis su nešiojamaisiais kompiuteriais bei žymiai brangesnėms planšetėms. Muzikos mėgėjams taip pat patiks ir tai, kad „T40 Plus“ turi ir 3,5 mm audio jungtį.
Galinė kamera gali fiksuoti 8 MP raiškos nuotraukas ir 1080p vaizdo įrašus, o priekinė – 5 MP nuotraukas ir 720p vaizdo įrašus. Parametrai tikrai neįspūdingi, bet realybė – dar liūdnesnė. Žemos kokybės kameros nebus naudojamos dažnai, todėl „Teclast“ nusprendė nemontuoti blyksčių.
Net ir esant pakankamai geram apšvietimui, fiksuojamas vaizdas yra nekontrastingas, per daug tamsus, spalvos šaltesnės, nei turėtų būti, o menkiausias rankos judesys pasibaigs išsiliejusiu vaizdu.
Tamsioje aplinkoje reikalai dar prastesni – iš karto pradeda rodytis spalvotas vaizdo triukšmas. Naujausios ir pažangiausios mobilios kameros, nėra idealios fotografuojant tamsoje, tačiau avantiūra išmėginti planšetę darganą rudens vakarą davė siaubo filmą primenantį rezultatą.
Suprantama, planšetės neskirtos meninei fotografijai, dėl to gamintojai visad į jas montuoja prastesnes kameras, nei į telefonus. Deja, net ir turint minimalius lūkesčius, „T40 Plus“ vis tiek sugebėjo nuvilti. Situacija gelbėja tik faktas, kad kamerų kokybė visose šios kainų kategorijos planšetėse yra panaši.
Beje, atskiros „pagyros“ nusipelnė ir inžinierius, sugalvojęs aukštesnės rezoliucijos kamerą montuoti planšetės galinėje dalyje, o ne priekyje. Panašu, kad jis pamiršo, jog kuria ne telefoną, o planšetinį kompiuterį, kuris greičiau bus naudojamas vaizdo konferencijoms, nei peizažo fotografavimui.
„Teclast T40 Plus“ turi vidutinės talpos 6600 mAh bateriją. Nepaisant to, energija naudojama nuosaikiai, tai leidžia planšete be perstojo dirbti apie aštuonias valandas. Priklausomai nuo ekrano ryškumo ir užduočių sudėtingumo, šis laikas gali svyruoti tarp 6 ir 12 valandų. Komplektacijoje esančiu 12,5 W galios įkrovikliu, kompiuterio baterija užpildoma per 3,5 valandos.
Taigi, ar Jums tikrai reikia planšetės už 1000€?
„Teclast T40 Plus“ kainuoja virš 200 eurų. Už minėtą sumą mes gauname gerą ekraną, dailų ir kokybišką korpusą, pakankamą kiekį vidinės ir operatyviosios atminties, priimtiną garso kokybę, švarią, bet neatnaujinamą „Android“ operacinę sistemą, vidutinės klasės procesorių ir prastas kameras. Ir tai yra visai neblogas sandoris!
Jeigu Jūs planšetinį kompiuterį naudojate vaizdo pokalbiams, fotografijai ar sudėtingiems žaidimams, tada žvalgytis į tokį variantą neverta. Turintiems tokių poreikių, reikėtų planšetei skirti bent kelis kartus didesnę sumą.
Teksto pradžioje minėjau, kad planšetiniai kompiuteriai dažniausiai naudojami pakankamai nesudėtingoms užduotims atlikti. Kokybiškas korpusas, geras ekranas, pakankamas kiekis operatyviosios atminties ir švari „Android“ sistema užtikrina, kad naršymas internete, socialinių tinklų peržiūra ar vaizdo įrašų transliacijos būtų tokios pat kokybės, kaip ir kelis kartus brangesniame kompiuteryje.
Šioje apžvalgoje bandžiau įrodyti, kad tikrai ne visiems reikalinga brangi planšetė, kainuojanti keturženklę sumą. Siekiant objektyviai įvertinti šį kompiuterį, reikia atsižvelgti į tai, kaip jis atrodo prieš tiesioginius konkurentus. Stipriausias „Teclast“ varžovas yra „Samsung Galaxy Tab A7 10.4“, kuris yra laikomas vieną geriausių kainos ir kokybės santykių turinčiu „Samsung“ kompiuteriu.
Abu konkurentai pasižymi labai panašiomis galimybėmis, pagrindinis skirtumas tarp jų yra „Teclast“ siūlomas žymiai didesnis operatyviosios ir vidinės atminties kiekis, negana to, jis yra šiek tiek pigesnis.
Be abejo, „Samsung“ gaminį galima nusipirkti kiekvienoje kompiuterinių prekių parduotuvėje ir gauti Lietuvoje galiojančia garantiją, tačiau jame bus „Samsung“ modifikuota „Android“ versija, kuri veiks ne taip gerai, kaip „Teclast“ esanti švari programinė įranga. Ką rinktis – stabilesnį veikimą, didesnę atmintį ir žemesnę kainą, ar gerai žinomą vardą ir vietinę garantiją, kiekvienas turėtų nuspręsti individualiai.
„Teclast T40 Plus“ gan tvirtai stovi ir prieš iš Kinijos kilusius konkurentus. Techniškai artima alternatyva galime laikyti „Alldocube iPlay 40“ kompiuterį, tačiau, būdamas senesniu modeliu, turi ne tokią naują „Android“ versiją. „Chuwi HiPad Air“ kaina yra gan panaši, techninės galimybės taip pat, tačiau „Teclast“ siūlo dvigubai didesnį operatyviosios atminties kiekį. Dar vienu „Teclast“ privalumu esu linkęs laikyti dviejų tonų galinės dalies dizainą, suteikiantį daugiau gyvybės galinei įrenginio daliai.
