Ukrainos finansinė padėtis prasta – šalis priklauso nuo Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Sąjungos (ES) ir JAV paramos. Krymas buvo aneksuotas, Rytinės Luhansko ir Donecko srityss yra kontroliuojamos teroristų, o Rusija savo rankose laiko dujų tiekimą Ukrainai.
Tačiau Ukraina nėra šalis be vilties. Nors dar nuo sovietinių laikų likę pramonės įrenginiai atsidūrę konflikto zonoje, tačiau šalies technologijų pramonė klesti.
„Forbes“ žurnalistas Gregas Satellas kalbėjosi su rizikos kapitalistu Jevhenu Sysojevu iš Kijeve įsikūrusios bendrovės „Aventures“ ir, J.Sysojevo manymu, būtent dabar prasideda Ukrainos renesansas. Kol kas toks teiginys skamba neįtikinamai, tačiau rizikos kapitalisto argumentai įtikina, kad jis gali būti teisus.
Kas šalį paverčia technologijų Meka?
„Elance“ – lyderiaujantis internetinis laisvai samdomų darbuotojų tinklalapis, Ukrainą įvardina trečia geriausia šalimi pasaulyje surasti kvalifikuotų darbuotojų.
Nuo tada, kai Silicio slėnis dar 1970–1980 m. tapo technologijų centru, daugelis miestų ir valstybių mėgino pasekti jo pavyzdžiu. Daugeliui nepasisekė, tačiau keli miestai, kaip Niujorkas, Tel Avivas ar Austinas parodė, jog tai įmanoma.
Jeigu žiūrėsime į šių dienų pradedančių technologinių bendrovių – startuolių ekosistemas, daugelis jų turi šį tą bendro: stiprius universitetus, kurios geba paruošti technologinius talentus, ir aktyvias subkultūras, kurios skatina meno galerijų, muzikos scenų ir avangardo kavinių atsiradimą.
Kiekvienas, kas bent kažkiek susipažinęs su Ukrainos technologijų industrija, žino, kad šiuos dalykus Kijevas turi. Mieste pilna užsienio šalims technologines paslaugas teikiančių (angl. outsorcing) įmonių. „Elance“ – lyderiaujantis internetinis laisvai samdomų darbuotojų tinklalapis, Ukrainą įvardina trečia geriausia šalimi pasaulyje surasti kvalifikuotų darbuotojų.
Tiesa, vis dėlto vieno svarbaus elemento čia dar trūksta. Kiekvienai startuolių ekosistemą skatinančiai šaliai būtina turėti katalizatorių – vieną itin sėkmingą technologijų bendrovę, kuri sudrebintų visą rinką.
Silicio Slėnis turėjo „Hewlett – Packard“, Tel Avivas turėjo ICQ, Niujorkas – „Doubleclick“. Kol kas Ukrainoje tokios bendrovės nėra, bet potencialių kandidatų tikrai nemažai.
Besivystanti Ukrainos technologijų sistema
J.Sysojevas mano, kad Ukrainos technologijų industrija yra verta penkių milijardų dolerių ir susidaro iš keturių pagrindinių sektorių. Pirmasis – užsienio šalims paslaugas teikiančių įmonių – yra labiausiai išvystytas. Jame dirba 50 tūkst. inžinierių iš 500 įmonių.
Mažas, bet nuolat augantis mokslinių tyrimų ir plėtros kontingentas, kuriuos kuria „Samsung“ ir kitos didžiosios įmonės, sudaro kitą sektorių.
Trečiasis technologijų sektorius yra el. komercijos, kuris gyvena iš neišvystytos tradicinės Ukrainos prekybos industrijos. El. prekyba pagreitį įgavo tik per pastaruosius kelerius metus ir J.Sysojevas mano, kad ši industrija dabar verta maždaug 2 mlrd. dolerių.
Tačiau didžiausią potencialą J.Sysojevas mato ketvirtajame – dar tik besivystančiame sektoriuje – vietinės programinės įrangos įmonėse, kurios kuria, gamina ir vysto jų produktus globaliose rinkose.
Jis pamini šešias įmones, kurios per artimiausius kelerius metus galėtų tapti milijardiniais verslais: „Paymentwall“, „Grammarly“, bpm online, „InvisibleCRM“, „Depositphotos“ ir „Jooble“.
Ukrainietis taip pat atkreipia dėmesį į keletą mažesnių startuolių, kaip „Petcube“ ir „iblazr“, kai kurie iš jų jau pritraukė pinigų pasinaudodami minios finansavimo platformomis, tokiomis kaip „Kickstarter“. Jeigu kapitalo infrastruktūra Ukrainoje pagerėtų, sėkmingų startuolių šalyje būtų dar daugiau.
Pasak J.Sysojevo, Ukrainai galėtų užtekti ir vienos milijardinės bendrovės, kuri iš esmės pakeistų visą ekosistemą.
Išskirtinis Ukrainos modelis
Ir kol dauguma pajamų atkeliauja iš užsienio, šių bendrovių būstinės ir įmonių vadovai lieka Ukrainoje.
Amerikos pradedančios technologijų bendrovės turi daug privalumų. Turėdamos didelę rinką ir išvystytą rizikos kapitalo infrastruktūrą, jos gali vystytis ir savo šalyje, čia gauti finansavimą ir, kai pasiekia kritinį tašką, plėstis į globalią rinką.
Ukrainos bendrovėms kur kas sunkiau. Taigi Ukrainos startuoliai naudoja kitą modelį – visos pradedančios bendrovės iškart orientuojasi į užsienio rinkas. Panašiai verslus pradeda ir Lietuvos bei kitų mažesnių Rytų Europos rinkų pradedančios technologijų įmonės.
Dar vienas Ukrainos bendrovių skirtumas nuo JAV yra tas, kad, neturėdamos galimybės gauti reikiamo rizikos kapitalo, įmonės turi labai greitai tapti pelningos tam, kad išliktų. Viena vertus, tai stabdo augimą, tačiau kartu duoda pranašumą prieš už Atlanto veikiančias įmones – ukrainiečiai labai greitai sukuria verslus ir išmoksta konkuruoti.
Ir kol dauguma pajamų atkeliauja iš užsienio, šių bendrovių būstinės ir įmonių vadovai lieka Ukrainoje. Čia jie atlieka ir mokslininius tyrimus, todėl, palyginus su užsienio konkurentais, gerokai sutaupo.
Galimybės ir iššūkiai
Nors politinė padėtis Ukrainoje nestabili, yra daug priežasčių tikėtis, kad ateitis bus šviesesnė. Darbo jėga čia kvalifikuota ir pigi. Konfliktinės Luhansko ir Donecko zonos yra pakankamai toli nuo technologinių centrų Kijevo, Charkovo ir Zaporožės, o proeuropietiškos partijos užtikrintai laimėjo neseniai vykusius parlamento rinkimus.
Tačiau vis dar yra iššūkių. Ukrainoje įsišaknijusi korupcija ir tai gerokai stabdo verslo plėtrą. Šalis turi vykdyti reformas, kad gautų tolesnę paramą iš TVF ir ES. O V.Putinas pasiryžęs pakenkti Ukrainos gerovei.
Nėra abejonių, kad kelias į priekį nebus lengvas. Tačiau nereikia pamiršti, kad Ukraina yra viena didžiausių Europos šalių ir pagal universitetus baigusių žmonių skaičių lenkia daugelį Europos valstybių.
