Atrodo, kad SARS-CoV-2 nuolat kinta. Vos per dvejus metus į naujienų antraštes pateko alfa, beta, delta ir omikron variantai. Ir šiame sąraše nėra dešimčių kitų variantų, kurie buvo aptikti, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija jų nelaikė prioritetiniais.
Ar greita šio koronaviruso evoliucija yra neįprasta, ar ir kiti virusai turi tiek pat variantų?
Virusai nuolat dauginasi. Tačiau dauginimosi procesas gali strigti. Kai virusai naudoja šeimininko ląstelės mechanizmus savo genetinei medžiagai kopijuoti, pasitaiko klaidų – atsitiktinių pridėjimų, pašalinimų ir pakeitimų, vadinamų mutacijomis. Ir nors dauguma atsitiktinių mutacijų gali padaryti virusą negyvybingą arba neturėti jokio poveikio, kai kurios mutacijos iš tikrųjų suteikia jam konkurencinį pranašumą.
Galbūt kai kurios mutacijos padeda virusui išvengti vakcinos arba padaro patogeną labiau užkrečiamą. Mutacijos, kurios padeda virusui ilgiau gyventi ir lengviau daugintis, yra „atrinktos“, t. y. jos išlieka. Taip atsiranda nauji variantai, rašoma „Live Science“.
Kaip ir gripas, RSV, enterovirusai ir rinovirusai (sukelia peršalimo ligas), SARS-CoV-2 genetinė informacija yra RNR grandinėje. Palyginti su kitais RNR virusais, SARS-CoV-2 mutacijų dažnis nėra itin didelis. Tiesą sakant, jis panašus į kitų paplitusių RNR virusų, pavyzdžiui, gripo ir kitų paplitusių koronavirusų, sukeliančių panašius į peršalimo simptomus, mutacijų dažnį, rašo „Pfizer“.
SARS-CoV-2 mutacijos nėra neįprastai greitos. Tačiau kiti veiksniai, tokie kaip didelis viruso užkrečiamumas, jo perėjimas nuo gyvūnų šeimininkų prie žmonių ir naujų gydymo metodų bei vakcinų kūrimas, galėjo padidinti SARS-CoV-2 variantų skaičių per trumpą laiką.
Faktinis mutacijų skaičius per vieną užsikrėtimo atvejį yra panašus į kitų paplitusių virusų, jei ne lėtesnis. Tačiau šis virusas nuolat cirkuliuoja tarp daug didesnio skaičiaus žmonių – ir cirkuliuoja jau daugiau nei dvejus metus – todėl jam suteikiama daugiau galimybių replikuotis ir sukurti naudingų mutacijų.