Nors dabartiniai Marse esantys kosminiai aparatai nėra skirti būtent nežemiškos gyvybės paieškoms, netiesioginių gyvybės egzistavimo įrodymų tikėtis galime.
2016 metų pradžioje į Raudonąją planetą iškeliaus bendras Europos ir Rusijos kosmoso agentūrų įrankis „ExoMars Trace Gas Orbiter“, kuris Marsą turėtų pasiekti 2016-ųjų spalio mėnesį. Kosminis aparatas bus tarsi kojų apšilimas prieš 2018 m. agentūrų planuojamą marsaeigio misiją.
Marse yra nedideli kiekiai metano dujų, kurios leidžia daryti prielaidą apie aktyvų metano dujų šaltinį. Mokslininkai neatmeta galimybių, kad jo kilmė gali būti biologinė.
Atvykęs į galutinį tašką „ExoMars Trace Gas Orbiter“ ims analizuoti Marso atmosferą. Tyrimai rodo, kad Marse yra nedideli kiekiai metano dujų, kurios leidžia daryti prielaidą apie aktyvų metano dujų šaltinį. Mokslininkai neatmeta galimybių, kad jo kilmė gali būti biologinė.
Marsas – ne vienintelė vieta Saulės sistemoje, kur mokslininkai įtaria egzistuojant mikroskopinius organizmus. 2016 metais NASA ruošis ateities misijoms į kitus potencialius gyvybės šaltinius, tarp jų ir Jupiterio palydovą Europą, kur po ledu plyti milžiniškas vandenynas.
2016 m. taip pat bus ieškoma gyvybės pėdsakų ir už Saulės sistemos ribų. Jau sausio mėnesį pradedama didžiausia nežemiškos gyvybės paieškos kampanija „Breakhtrough Initiative“, kuri nežemiškos gyvybės paieškoms naudos JAV ir Australijoje esančius teleskopus. Prie nežemiškų civilizacijų paieškų prisidės ir fizikas Stephenas Hawkingas.
Dešimties metų truksiančios misijos metu nežemiškų signalų bus ieškoma nuo 50 iki 100 kartų intensyviau nei iki šiol. Projekto iniciatoriai teigia, kad jei kokia nors civilizacija gebės siųsti bent jau vidutinio orlaivio radaro stiprumo signalus iš artimiausio tūkstančio žvaigždžių, komanda gebės juos aptikti.
2016 metais mums žinomą egzoplanetų sąrašą toliau pildys ir kosminiai teleskopai „Hubble“, planetų medžiotojas „Kepler“ ir kiti. Šįmet astronomai atrado pirmąją beveik Žemės dydžio planetą „Kepler-452b“ potencialiai gyvenamoje zonoje, kurios orbita labai panaši į Žemės, o žvaigždė panaši į mūsų Saulę.
Ką kosmoso platybėse atrasime, prognozuoti neįmanoma, tačiau pastarųjų metų NASA atradimai teikia vilčių rasti daugiau į Žemę panašių planetų.
