Ar pastebėjote, kad Lietuva – jau kosminė valstybė?

Teiginys skamba kiek keistai, ar ne? Mes įpratę kosminėmis valstybėmis vadinti JAV, Kiniją, Rusiją, Japoniją, Indiją – šalis, kurios turi ilgametes kosmoso programas, skraidina raketas, siunčia žmones į kosmosą arba zondus į kitas planetas ir daro daugybę kitų gerai matomų ir plačiai aptariamų kosminių projektų. Lietuva, ar kitos nedidelės šalys į šį apibrėžimą niekaip nepatenka.
Lietuvos bendrovės „NanoAvionics“ pagaminti palydovai
Lietuvos bendrovės „NanoAvionics“ pagaminti palydovai / Bendrovės nuotr.

Bet toks požiūris nėra teisingas. Kosmosas, prieš kelis dešimtmečius buvęs didžiųjų valstybių žaidimų aikštele, tampa vis atviresnis. Ir ne tik didžiulėms korporacijoms, kaip „SpaceX“ ar „Virgin Galactic“, bet ir mažiems projektams, kurie gali pasinaudoti jau sukaupta kitų žaidėjų patirtimi. Prieš penkerius metus (jau penkerius!) į kosmosą išskrido pirmieji Lietuvoje kurti palydovai-kubiukai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSAT-1“. Pirmojo iš jų kūrėjai prieš porą metų paleido trigubai didesnį kubiuką „LituanicaSAT-2“ ir panašiu metu įkūrė kompaniją „NanoAvionics“.

Ne šiaip įkūrė, bet ir dirba, nuosekliai tobulindami mažųjų palydovų variklius. Jų sukurti mažųjų palydovų pagrindai naudojami ne vienos pasaulio kompanijos. Pirmadienį į orbitą pakilo dar du pačių „NanoAvionics“ pagaminti palydovai. Juos iškėlė Indijos misija PSLV-C45. Palydovai padės kitoms kompanijoms – „AST & Science“ ir „SpaceWorks“ iš JAV bei „Lacuna“ iš Didžiosios Britanijos – išbandyti savo technologijas kosmose. Jos renkasi „NanoAvionics“ kaip patikimą partnerį, galintį užtikrinti kokybiškus palydovų pagrindus, valdymo sistemas ir misijos kontrolę. Būtent „NanoAvionics“ pati valdė abi misijas.

Taigi, lietuviški palydovai tampa jei ne kasdieniu, tai bent jau įprastu reiškiniu, o Lietuvos kompanija – reikšmingu vardu kosmoso rinkoje.

Mūsų žiniasklaidoje nebuvo gausu pranešimų apie šią misiją. Galima piktintis, kad žiniasklaida nežino, apie ką rašyti, bet galima šį nebuvimą laikyti ir teigiamu simptomu. Pirmieji lietuvių palydovai buvo kažkas tokio, apie ką verta rašyti ir kalbėti daug. Dabartiniai palydovai jau yra kasdienis reiškinys, kuris nenusipelno didelio dėmesio.

Taip, lietuviški palydovai jau yra toks normalus dalykas, kad žiniasklaidai nebelabai ir rūpi.

Tai įvyko praėjus vos penkeriems metams nuo pirmojo palydovo paleidimo.

Nenustebkite, jei po dešimties ar penkiolikos metų galėsite įsigyti skrydį į lietuvišką kosminį viešbutį ar išgirsite pirmuosius lietuviškus žodžius iš Mėnulio paviršiaus.

Visiškas kosmosas. Pačia geriausia perkeltine ir tiesiogine prasmėmis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs