Šio teiginio įrodymai iš esmės buvo paneigti. Ankstesniuose tyrimuose buvo remiamasi žmonių prisiminimais apie tai, kiek vandens jie išgėrė, o tai yra labai netikslu.
Siekiant tiksliau įvertinti, kiek iš tikrųjų mums reikia vandens, naujame tyrime dalyvavo daugiau kaip 5600 įvairaus amžiaus žmonių iš 26 pasaulio šalių. Tyrėjai dalyviams davė 100 mililitrų vandens, praturtinto 5 procentais „dvigubai paženklinto vandens“ (angl. doubly labeled water). Šis vanduo dažnai naudojamas atliekant medžiagų apykaitos eksperimentus, nes taip galima stebėti, kaip greitai cheminės medžiagos juda organizme.
Šios rūšies vandenyje yra neįprastų vandenilio izotopų. Jų branduolyje yra papildomas neutronas, todėl atskiri atomai yra dvigubai sunkesni už įprastą vandenilio atomą, kuris turi tik vieną protoną ir neturi neutronų.
Gautą vandenį, kuris yra 10 proc. sunkesnis už įprastą vandenį, nedideliais kiekiais galima gerti, rašo „Science Alert“.
„Jei išmatuosite, kaip greitai žmogus per savaitę su šlapimu pašalina šiuos stabilius izotopus, vandenilio izotopas gali parodyti, kiek vandens jis pakeičia, o deguonies izotopo pašalinimas gali parodyti, kiek kalorijų jis sudegina“, – sakė Dale'as Schoelleris, mitybos mokslininkas ir vienas iš tyrimo autorių.
Viskonsino-Medisono universiteto laboratorijoje, kurioje dirba D.Schoelleris, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje pirmą kartą buvo atliktas dvigubai žymėto vandens eksperimentas su žmonėmis.
Naujausiame tyrime, paskelbtame žurnale „Science“, komanda įrodė, kad kasdien suvartojamo vandens kiekis labai priklauso nuo amžiaus, lyties, aktyvumo lygio ir klimato.
Paplitęs siūlymas, kad per dieną turėtume išgerti aštuonias 8 stiklines vandens, nėra pagrįstas objektyviais įrodymais.
„Dabartinis tyrimas aiškiai rodo, kad geriamojo vandens vartojimo rekomendacijos netinka visiems, o paplitęs siūlymas, kad per dieną turėtume išgerti aštuonias 8 stiklines vandens (~2 litrus), nėra pagrįstas objektyviais įrodymais“, – rašo tyrėjai.
Vandens apykaita buvo didžiausia 20-30 m. amžiaus vyrų ir 20-55 m. amžiaus moterų tarpe, o po 40 m. amžiaus vyrų tarpe ir po 65 m. amžiaus moterų tarpe ji sumažėjo.
Naujagimių vandens apykaita buvo didžiausia, skaičiuojant procentais nuo viso jų organizme esančio vandens – kasdien jie pakeisdavo apie 28 proc. vandens.
Esant panašioms sąlygoms, vyrai kasdien suvartoja maždaug puse litro daugiau vandens nei moterys.
Pavyzdžiui, 20 metų nesportuojančio, 70 kg sveriančio vyro, gyvenančio išsivysčiusioje šalyje, jūros lygyje, esant 50 proc. drėgmei ir vidutinei 10 °C oro temperatūrai, vandens apyvarta per dieną yra apie 3,2 litro.
To paties amžiaus nesportuojančios moters, gyvenančios toje pačioje vietovėje, vandens apykaita bus apie 2,7 litro per dieną.
Per dieną sunaudojant dvigubai daugiau energijos, vandens apykaita per dieną padidėja maždaug vienu litru.
Kiekvienam papildomam 50 kilogramų kūno svorio vandens apykaita per dieną padidėja 0,7 litro.
Drėgmės šuolis aplinkoje per 50 proc. padidina vandens suvartojimą 0,3 litro.
Kai kurių tyrime dalyvavusių žmonių vandens apykaita buvo itin didelė: 13 moterų per dieną suvartojo daugiau nei 7 litrus vandens: jos buvo sportininkės, nėščios moterys arba gyvenančios karštame ore.
„Skirtumai reiškia, kad nurodymas į vieną vidurkį nedaug ką pasako“, – sakė D.Schoelleris.
Vandens apykaita padidėjo nėščiosioms trečiajame nėštumo trimestre ir maitinant krūtimi.
Išsivysčiusiose šalyse sėslų gyvenimo būdą gyvenančių žmonių, gyvenančių kontroliuojamos temperatūros patalpose, vandens apykaita buvo mažesnė nei žmonių, dirbančių fizinį darbą ar medžiotojų-rinkėjų darbą besivystančiose šalyse.
„Patobulintos rekomendacijos tampa vis svarbesnės dėl spartaus gyventojų skaičiaus augimo ir klimato kaitos, su kuria šiuo metu susiduria pasaulis ir kuri turės įtakos vandens prieinamumui žmonių vartojimui“, – rašo tyrėjai.
