Ar Rusijos invazija į Ukrainą kelia pavojų tarptautiniam mokslui?

Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios virš milijono žmonių buvo priversti palikti savo namus, paveikė daugybę kitų sričių, tarp kurių – ir pramonę. Verslai ir įžymūs prekiniai ženklai traukiasi iš Rusijos, o Vakarai vis griežtina sankcijų paketus šios šalies bankams bei oligarchams. Dauguma didžiausių mokslinių projektų pasaulyje taip pat yra tarptautiniai. 15min pasidomėjo, koks likimas jų laukia.
knyga
knyga / 123RF.com nuotr.

Tarptautinio bendradarbiavimo mokslo srityje tikslas – technologinė ir mokslinė pažanga. Dėl to savo srities specialistai iš skirtingų pasaulio kampelių susivienija bendriems eksperimentams ar tyrimams.

Tačiau dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą iškilo daugybė neatsakytų klausimų, kadangi įvairūs moksliniai projektai visame pasaulyje (ir kosmose) į bendradarbiaujančių šalių sąrašą įtraukė ir Rusiją.

Akademinė bendruomenė

„Akademinis pasaulis pakankamai operatyviai ir vieningai reagavo į Rusijos agresiją. Visiems aišku, kas vyksta ir kokios ilgalaikės pasekmės visam pasauliui“, – 15min situaciją komentavo Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.

Jo teigimu, sankcijos neturi būti vien ekonominės: „Mokslas, kultūra, sportas yra didelė galia. Negalime dalintis mokslinėmis žiniomis su šalimi agresore.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimvydas Petrauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimvydas Petrauskas

Jo teigimu, Europos universitetų asociacija suspendavo Rusijos universitetų narystę. Tą patį padarė ir prestižinis UNICA universitetų aljansas.

Bendradarbiavimas su Rusija stabdomas ir mokslo bei inovacijų srityje. Europos Komisija nutraukė finansavimą Rusijos institucijoms dalyvaujančioms „Europos Horizonto“ programoje bei stabdo pasirengimą naujiems bendradarbiavimo projektams su Rusijos universitetais, mokslinių tyrimų institutais bei įmonėmis.

R.Petrauskas pripažįsta, kad tokių veiksmų pasekmės bus neišvengiamos, „bet kai kurie nutraukti ar neužbaigti projektai yra pakankamai nedidelė kaina, kurią galima sumokėti“.

ITER

ITER yra didžiausias pasaulyje branduolių sintezės eksperimentas. Jame dalyvauja 35 šalys, įskaitant Rusiją, Jungtines Valstijas ir Kiniją, ir nuo pat jo pradžios daugiausia dėmesio skiriama Saulės branduolių sintezės procesams atkartoti. Tokiu būdu siekiama sukurti švarų ir beveik neribotą energijos šaltinį Žemėje.

Iki šiol Rusijos invazija į Ukrainą nesukėlė jokių reikšmingų pokyčių organizacijos veikloje. „Mano žiniomis, kol kas jokio poveikio nebuvo“, – „Live Science“ sakė ITER atstovas spaudai Labanas Coblentzas.

ITER buvo pradėtas įgyvendinti kaip tarptautinis projektas Šaltojo karo metais. Bendradarbiavimas nuo to laiko vyko sklandžiai ne todėl, kad jo nariai ideologiškai panašūs, o todėl, kad „juos sieja bendras tikslas – geresnė ateitis“, – sakė L.Coblentzas.

„Per visą ITER istoriją jo narių politiniai nesutarimai – prekybos karai, ginčai dėl sienų ir kiti nesutarimai – niekada nepaveikė bendradarbiavimo dvasios, – pridūrė L.Coblentzas. – Tai taikos projektas.“

Tačiau, kaip „Live Science“ sakė atstovas spaudai, nors anksčiau projekto ir netrikdė politiniai nesutarimai, „pastarųjų dienų įvykiai neturi precedento, todėl nežinome, koks bus jų poveikis. Dar per anksti daryti išvadas.“

Europos kosmoso agentūra

Europos kosmoso agentūra (ESA) greitai pasmerkė Rusiją po invazijos į Ukrainą. Vasario 28 d. paskelbtame oficialiame pareiškime agentūra pabrėžė „tragiškas karo Ukrainoje pasekmes“ ir pareiškė, kad teiks „absoliučią pirmenybę tinkamų sprendimų priėmimui ne tik dėl mūsų darbuotojų, dalyvaujančių programose, bet ir visapusiškai gerbdama mūsų europines vertybes“.

ESA taip pat pareiškė, kad ji visapusiškai įgyvendins valstybių narių Rusijai įvestas sankcijas. Todėl agentūra pripažino, kad Marse ieškoti praeities gyvybės požymių skirta programa „ExoMars“, kurios metu bendradarbiaujama su Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“, greičiausiai bus atidėta.

„Dėl sankcijų ir platesnių aplinkybių paleidimas 2022 m. yra labai mažai tikėtinas“, – sakė EKA ir pridūrė, kad ji toliau stebės padėtį „palaikydama glaudžius ryšius su savo valstybėmis narėmis“.

Daugiau apie šią programą ir kilusius nesklandumus skaitykite ČIA.

Tarptautinė mokslo taryba

Tarptautinė mokslo taryba (International Science Council, ISC) yra nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas – vienyti mokslo įstaigas, kad mokslas būtų plėtojamas kaip „viešoji pasaulinė gėrybė“. Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, organizacija taip pat viešai paskelbė savo poziciją.

Oficialiame pareiškime pažymima, kad ISC yra „labai sunerimusi ir susirūpinusi dėl vykdomų karinių puolimų“, ir teigiama, kad „konfliktas Ukrainoje ir jo padariniai trukdys mokslo galiai spręsti problemas, kai mes turėtume ją panaudoti“.

Tačiau ISC pareiškime taip pat patvirtinta, kad taryba nenutrauks ryšių su Rusija.

„Svarbių mokslo bendruomenių izoliacija ir atskirtis kenkia visiems“, – teigė ISC ir pridūrė, kad „bendradarbiauti sprendžiant pasaulinius iššūkius ir atliekant pažangiausius mokslinius tyrimus, pavyzdžiui, Arkties ir kosmoso, galima tik tiek, kiek pajėgiame išlaikyti tvirtą bendradarbiavimą geopolitinių neramumų sąlygomis.“

Pranešime taip pat rašoma, kad ISC „yra įsipareigojusi skatinti lygiavertį visų šalių mokslininkų dalyvavimą ir bendradarbiavimą savo veikloje bei laisvos ir atsakingos mokslo praktikos principą“.

Tarptautinė kosminė stotis

Tarptautinė kosminė stotis (TKS) jau seniai minima kaip tarpvalstybinio bendradarbiavimo pavyzdys. Orbitoje skriejančioje kosminėje laboratorijoje dirba penkios kosmoso agentūros: NASA, „Roskosmos“, Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra, Europos kosmoso agentūra ir Kanados kosmoso agentūra. Nuo 1998 m., kai TKS buvo pradėta statyti, joje atliekami moksliniai tyrimai ir daugybė vertingų, nuo valstybių nepriklausančių eksperimentų.

Vis dėlto besitęsianti krizė Ukrainoje sukėlė bangų.

Kovo 3 d. „Roskosmos“ socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad atšaukė bendrus mokslinius eksperimentus, kurie turėjo būti atliekami TKS bendradarbiaujant su Vokietija – šis pareiškimas pasirodė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusija davė suprasti, kad ji gali nepadėti eksploatuoti TKS. Dėl to gali tekti nutraukti stoties eksploatavimą anksčiau nei numatyta 2031 m.

123RF.com nuotr./Tarptautinė kosminė stotis
123RF.com nuotr./Tarptautinė kosminė stotis

Vasario 28 d. kalbėdama Kathy Lueders, Kosmoso operacijų direktorato asocijuota administratorė ir NASA pareigūnė, atsakinga už žmonių skrydžius į kosmosą, sakė: „Mes suprantame pasaulinę situaciją, tačiau kaip bendra komanda astronautai veikia kartu“. Ji taip pat pridūrė: „Darbiniu lygmeniu negauname jokių ženklų, kad mūsų kolegos nėra įsipareigoję tęsti Tarptautinės kosminės stoties veiklą“, – rašo „Space“.

Tačiau akivaizdu, kad Žemėje tvyro įtampa, o padėtis kasdien keičiasi.

Netikrumas dėl tolesnio Rusijos atsidavimo TKS projektui paskatino milijardierių Eloną Muską socialiniame tinkle „Twitter“ užsiminti, kad jei Rusija nustotų prisidėti, jo bendrovė „SpaceX“ galės užpildyti tuštumą ir palaikyti TKS veiklą.

Ar reikės E.Musko pagalbos, kol kas dar nėra neaišku.

CERN

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, trumpai vadinama CERN – tarpvyriausybinė organizacija, valdanti didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją.

Kovo 8 d. organizacija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad „23 CERN valstybės narės griežtai smerkia Rusijos Federacijos karinę invaziją į Ukrainą ir apgailestauja dėl jos sukeltų žmonių aukų ir humanitarinių padarinių, taip pat dėl Baltarusijos dalyvavimo šiame neteisėtame jėgos panaudojime prieš Ukrainą“.

Ukraina yra CERN asocijuota valstybė narė, o Ukrainos mokslininkai aktyviai dalyvauja daugelyje vykdomų tyrimų.

Neeilinėje sesijoje, skirtoje būsimam bendravimui su Rusija aptarti, CERN Taryba nusprendė, kad organizacija skatins iniciatyvas, kuriomis siekiama remti Ukrainą, sustabdys Rusijos stebėtojos statusą organizacijoje bei su šalimi agresore nevykdys naujų bendradarbiavimo projektų. Taip pat organizacija pareiškė, jog laikysis visų taikomų tarptautinių sankcijų.

CERN taryba taip pat pareiškė paramą daugeliui CERN Rusijos mokslo bendruomenės narių, kurie nepritaria šiai invazijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis