Kai kuriems augintiniams tai įmanoma, bet ne visiems. Be to, niekada nerekomenduojama savo augintinio savarankiškai pervesti į augalinę mitybą. Augalinės dietos rinkoje yra naujesnės, o mokslo žinios apie jas vis dar tobulinamos. Norint užtikrinti, kad jūsų augintinis gautų pakankamai visų svarbiausių maistinių medžiagų, greičiausiai prireiks šiek tiek pagalbos.
Gyvūno mitybos pertvarkymas be ekspertų pagalbos dažnai kenkia augintinio sveikatai. Gyvūliniuose baltymuose, kuriuos paprastai ėda katės ir šunys, yra daug aminorūgščių, kurias augintinio organizmas lengvai panaudoja – daugiau nei paprastai yra augaliniuose baltymuose.
Augintiniai, kurie negauna pakankamai baltymų, gali numesti svorio, netekti raumenų, patirti silpnumą, pablogėti virškinimas ir net susikaupti skysčių krūtinėje ar pilve, rašoma MDPI publikuotame tyrime.
Katėms ypač reikia taurino – aminorūgšties, esančios mėsos baltymuose. Tiesą sakant, jos negali be jo gyventi – jei augalinės kilmės mityboje taurino neužtenka, katėms gali sutrikti nervų veikla, atsirasti reprodukcinių problemų ir širdies ligų, rašoma „Live Science“.
Netgi netinkamas mineralinių medžiagų balansas augalinėje „pasidaryk pats“ augintinių mityboje gali kelti problemų. Pavyzdžiui, netinkamas kalcio ir fosforo santykis gali padidinti šunų ir kačių lūžių riziką ir stabdyti šuniukų ar kačiukų augimą.
Tačiau tam tikrais atvejais veterinarai netgi skiria augalinę mitybą augintiniams, kurie turi odos ar virškinamojo trakto alergiją mėsos produktams.
Tačiau prieš žengdami šį žingsnį, svarbu įsitikinti, kad augalinis maistas jūsų gyvūnui tinka. Ekspertas, pavyzdžiui, veterinarijos gydytojas arba mitybos specialistas, su kuriuo konsultuojamasi, pirmiausia atsižvelgs į bendrą augintinio savijautą, įskaitant amžių, aplinką ir kitas sveikatos problemas. Jei augintinis yra sveikas, tikėtina, kad gerai sudaryta augalinė dieta jam galėtų tikti, rašoma „Live Science“.