Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ar saugu rinkti ir gerti lietaus vandenį?

Jei lietingą dieną iškišite liežuvį, galite pamanyti, kad lašai, kurių paragavote, yra tokie patys, kaip ir iš čiaupo bėgančio vandens. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad lietaus vanduo nebėra toks švarus, kaip buvo anksčiau.
Lietus
Lietus / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), lietaus vandenyje gali atsidurti nemažai teršalų, pavyzdžiui, bakterijų, virusų, parazitų, dulkių, dūmų dalelių ir kitų cheminių medžiagų. Jei lietaus vandenį renkate nuo stogo, jame taip pat gali būti gyvūnų paliktų pėdsakų, pavyzdžiui, paukščių išmatų, o jei stogas ar nutekamieji vamzdžiai seni, į jūsų rezervuarą gali patekti tokių medžiagų kaip asbestas, švinas ir varis.

Jei lietaus vanduo laikomas atviroje talpykloje, jame taip pat gali būti vabzdžių ir pūvančių organinių medžiagų, pavyzdžiui, negyvų lapų. Dėl šių priežasčių CDC pataria nerinkti ir negerti lietaus vandens, bet rekomenduoja jį naudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, augalams laistyti, rašo „Live Science“.

Tačiau šių teršalų kiekis gali labai skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos, o ligos rizika labai priklauso nuo to, kiek lietaus vandens gersite. Jei turite švarią surinkimo sistemą ir tinkamai sterilizuojate lietaus vandenį (naudodami chemines medžiagas arba virindami ir distiliuodami), daugumą priemaišų galite pašalinti.

Tačiau dabar atsirado nauja rizika, susijusi su lietaus vandens gėrimu. 2022 m. rugpjūtį žurnale „Environmental Science & Technology“ paskelbtame tyrime mokslininkai nustatė, kad lietaus vandenyje visame pasaulyje yra toksiškų PFAS (Perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų) koncentracija, viršijanti sveikatos rekomendacijas. Šios išvados reiškia, kad lietaus vandenį tikrai nesaugu gerti, ypač jei jis nevalytas.

Kas yra PFAS?

PFAS – tai bendras terminas, apibūdinantis daugiau kaip 1400 žmogaus sukurtų cheminių medžiagų, kurios naudojamos įvairiems gaminiams, įskaitant tekstilę, priešgaisrines putas, nelimpančius indus, maisto pakuotes, dirbtinę velėną ir gitaros stygas.

Tačiau „dabartinis supratimas apie biologinį poveikį daugiausia grindžiamas keturių perfluoralkilo rūgščių (PFAA)“, kurios yra PFAS pogrupis, tyrimais, „Live Science“ sakė pagrindinis tyrimo autorius Ianas Cousinsas. Šiems PFAA priskiriama perfluoroktansulfoninė rūgštis (PFOS), perfluoroktano rūgštis (PFOA), perfluoroheksansulfoninė rūgštis (PFHxS) ir perfluorononano rūgštis (PFNA).

Ankstesni tyrimai parodė, kad šios cheminės medžiagos yra labai toksiškos ir gali sukelti daugybę problemų, įskaitant įvairių rūšių vėžį, nevaisingumą, nėštumo komplikacijas, raidos sutrikimus, imuninės sistemos sutrikimus, įvairias žarnyno, kepenų ir skydliaukės ligas, taip pat gali mažinti vaikų skiepų veiksmingumą. Tikėtina, kad PFAS taip pat gali daryti papildomą žalą aplinkai, tačiau ši idėja nėra taip išsamiai ištirta.

Dėl šių įrodymų per pastaruosius 20-30 metų PFAA ir dauguma kitų PFAS buvo uždrausti arba griežtai apriboti, išskyrus Kiniją ir kai kurias kitas Azijos šalis.

123RF.com nuotr./Lietus
123RF.com nuotr./Lietus

PFAS nesuyra labai lengvai, o tai reiškia, kad jos išlieka aplinkoje dar ilgai po to, kai buvo pagamintos, ir yra tokios pat toksiškos, rašo „Live Science“. Dėl to mokslininkai PFAS praminė „amžinomis cheminėmis medžiagomis“.

Užterštas lietaus vanduo

Tyrimo metu mokslininkai tyrė duomenis iš lietaus vandens mėginių, surinktų visame pasaulyje, ir atskleidė, kad PFAS vis dar gausu lietaus vandenyje, o jų koncentracija viršija įvairių reguliavimo institucijų nustatytas saugos gaires.

Įspūdingiausia išvada buvo ta, kad PFOA kiekis lietaus vandenyje bent 10 kartų viršija JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) nustatytą saugų lygį visose planetos vietose, įskaitant tokias atokias vietas kaip Tibeto plynaukštė ir Antarktida.

Mokslininkai vis dar nėra tikri, kaip tiksliai PFAS patenka į atokiausias pasaulio vietas. Komanda daro prielaidą, kad vandenyno paviršiuje esantys PFAS vėl patenka į atmosferą su vandenyno purslais, o paskui yra pernešami į kitus regionus – šią hipotezę jie planuoja patikrinti atlikdami būsimus tyrimus. Taip pat gali būti, kad PFAS vis dar patenka į aplinką iš sąvartynų.

PFAS poveikis greičiausiai bus didesnis besivystančiose šalyse, kur milijonai žmonių pasitiki lietaus vandeniu kaip vieninteliu geriamojo vandens šaltiniu. Tačiau net kai kuriuose išsivysčiusių šalių regionuose, pavyzdžiui, Vakarų Australijoje, lietaus vandens vartojimas vis dar stebėtinai paplitęs.

Net jei lietaus vanduo tinkamai išvalomas, vis tiek nėra garantijos, kad PFAS bus pašalintos. PFAS taip pat gali būti randama nedideliais kiekiais geriamajame vandenyje iš čiaupų ir butelių, nors dažnai jų kiekis yra saugus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs